„Konstitucijai prieštarauja šiame įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. Taip yra varžomos pensijų fondo dalyvio nuosavybės teisės“, – ketvirtadienį teigė KT pirmininkas Gintaras Goda.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
„(...) nėra pagrindo teigti, jog toks varžymas yra būtinas siekiant konstituciškai svarbaus tikslo – užtikrinti kuo didesniam skaičiui pensijų kaupimo dalyvių didesnes pajamas senatvėje“, – konstatuoja KT.
„(...) tokiu teisiniu reguliavimu asmens nuosavybės teisės varžomos labiau, negu reikia minėtam konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, ir taip yra pažeidžiamas Konstitucijos 23 straipsnis, kuriame įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, konstitucinis proporcingumo principas, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų“, – pažymima išaiškinime.
Taigi KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.
Prezidentūra: KT sprendimas dėl Pensijų kaupimo įstatymo patvirtina šalies vadovo poziciją
Konstitucinio teismo (KT) sprendimas, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją patvirtina šalies vadovo poziciją, teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, žmonės turi teisę į pensijų fonduose sukauptas lėšas, nes tai sietina su nuosavybes teise.
„Konstitucinis Teismas iš esmės patvirtino prezidento poziciją, ne kartą išsakytą, kad žmonės turi teisę į pensijų fonduose jau sukauptas lėšas, nes tai sietina su žmonių nuosavybes teise. Šioje vietoje būtini pakeitimai“, – ketvirtadienį Prezidentūroje sakė I. Segalovičienė.
„Akivaizdu, kad sprendimus galėjo priimti ženkliai anksčiau, praradome laiką ir šiandien jau galėjo sprendimai įsigalioti. Sistema galėjo būti patobulinta link Konstitucijos ir šiuo metu pakeitimai neišvengiami, parlamentas turės imtis visų veiksmų, kad atliepti KT nutarimą ir priimti tam tikrus koreguojančius sprendimus“, – akcentavo ji.
I. Segalovičienė apgailestavo, kad valdantieji dėl politinių sumetimų atmetė prezidento buvusius pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti pensijų kaupimo sistemą. Anot jos, dabar Seimas turi imtis neatidėliotinų veiksmų ir priimti pokyčius.
„Labai svarbu suvokti, kad žmonės nėra baudžiauninkai, dabartinis reguliavimas yra per griežtas ir varžo žmonių teises į nuosavybę. Turime imtis neatidėliotinų veiksmų“, – teigė prezidento patarėja.
„Tenka apgailestauti, kad valdantieji dėl politinių sumetimų atmetė prezidento pasiūlymus, galėjo žengti labai rimtą žingsnį“, – pabrėžė ji.
Blinkevičiūtė: pokyčiai – būtini
Konstituciniam teismui (KT) nusprendus, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją, opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad egzistuojanti antrosios pensijų pakopos sistema yra ydinga, o pokyčiai joje – būtini.
„Gyvenimas parodė, kad automatinis arba prievartinis žmonių įtraukimas į antrąją pakopą yra ydinga praktika. Galų gale visi mato, kad net ilgai kaupus gaunama vos 2–4 proc. algos dydžio išmoka. Akivaizdu, kad visų mokesčių mokėtojų pinigais remiamą sistemą būtina keisti. KT sprendimas parodė, kad buvome teisūs, todėl konservatorius ir liberalus raginu Seime pagaliau priimti politinį sprendimą ir leisti patiems žmonėms spręsti, kaip elgtis su savo pinigais“, – pranešime sakė V. Blinkevičiūtė.
LSDP lyderė primena, kad Socialdemokratų Seimo frakcija yra ne kartą registravusi įstatymų pataisas siūlydama atsisakyti prievartinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų fondus, leisti žmonėms iš jų pasitraukti, taip pat suteikti galimybę dalį pensijų fonde sukauptų lėšų panaudoti nesulaukus pensinio amžiaus.
Pasak Seimo Ekonomikos reikalų komiteto vicepirmininko G. Palucko, KT išaiškinimas – paskata pagaliau išspręsti antrosios pensijų pakopos sistemos ydas.
„Pagaliau turime konkretų KT išaiškinimą, kuris pabrėžia tai, kas visiems ir taip buvo akivaizdu – priverstinis įtraukimas į pensijų kaupimą yra neteisinga, žiauri praktika. Gal žmogus serga, gal turi didelę nelaimę ir jam reikia pinigų – jis turi turėti teisę pasiimti dalį pinigų. Tikiuosi, kad KT išaiškinimas taps paspirtimi sutelkti politinę valią ir pagaliau sudaryti galimybę daliai asmenų iš kaupimo pasitraukti savo noru“, – sakė G. Paluckas.
LIPFA: įstatymu nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigia, kad kaupiantiesiems leidus išsiimti savo finansus, turi būti išlaikomas sistemos stabilumas. Asociacijos komentare pabrėžiama, kad sukauptą turtą būtų galima išsiimti tik „iš esmės pasikeitus gyvenimo situacijai“.
„Kiek galime spręsti pagal Konstitucinio Teismo žodžiu išsakytus argumentus, realizuojant pensijų kaupimo dalyvio teisę į disponavimą savo turtu, pagrindinis tikslas – kaupimo sistemos nuoseklumas bei stabilumas – turėtų būti išlaikomas ir toliau. Tai reiškia, kad pensijai sukauptą turtą kitais tikslais turėtų būti galima naudoti tik susiklosčius išimtinėms aplinkybėms, iš esmės pasikeitus gyvenimo situacijai“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ puslapyje skelbė LIPFA.
„Pritariame KT, kad įstatymu nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai dėl naujų gyvenimo aplinkybių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis“, – pabrėžiama reakcijoje.
Taip pat asociacijos komentare tikinama, kad reikalingos aiškiai nustatytos priežastys leidžiančios išsiimti finansus.
„Svarbu išsianalizuoti gerąsias kitų pažangių šalių praktikas, aiškiai nusistatyti išskirtines svarbias priežastis. Kaip tai ateityje atsispindės teisės aktuose ir koks bus surastas šio privataus pensijų turto panaudojimo balansas, priklausys nuo įstatymų leidžiamosios valdžios apsisprendimo“, – rašoma tekste.
Visgi, LIPFA mano, kad patikslinus kaupimo ir pasitraukimo sąlygas, kaupimas pensijų fonduose taps patrauklesnis visuomenei.
„Ypač pozityviai vertiname tai, kad patikslinus kaupimo sąlygas ir aiškias galimo pasitraukimo taisykles, II pensijų pakopos sistema taps dar patrauklesnė kaupiantiesiems“, – aiškinama tekste.
Galiausiai LIPFA komentare tvirtinama, kad antros pakopos pensijų sistema yra efektyvi, veikia sklandžiai ir atitinka tvarios sistemos principus.
Mazuronis apie KT sprendimą dėl pensijų fondų: kito nesitikėjau
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pripažįsta, kad kito sprendimo jis nesitikėjo.
„Antros pakopos pensijų fonduose sukaupti pinigai yra žmonių asmeninės lėšos ir yra jų nuosavybė, laikinai patikėta pensijų fondams valdyti. Jeigu žmogaus netenkina pensijų fondo pasiekti rezultatai, jis turi turėti galimybę bet kada pasiimti tuos pinigus, pasitraukti bei pats nuspręsti, kur juos alternatyviai kaupti. Darbo partijos frakcija yra užregistravusi ne vieną įstatymo pataisą, garantuojančią žmonėms tokią teisę. Vienas iš tokių siūlymų – visai neriboti iš pensijų fondų išimamos sumos. Lietuvos žmonės yra finansiškai raštingi ir patys gali spręsti kaip jiems disponuoti savo pinigais“, – teigia Seimo pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis.
Jis taip pat laikosi nuomonės, kad automatinis įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą yra prievartos mechanizmas ir jo reikėtų atsisakyti.
„Jeigu antros pakopos pensijų fondai būtų patrauklūs vartotojams, žmonės patys į juos eitų, matydami pridėtinę vertę. O jeigu fondų veikla yra tokia, kad reikia prievartinio įtraukimo, o paskui būtų ribotos galimybės išeiti ar nebūtų savo pinigų pasiėmimo galimybės, reiškia nei patys fondai, nei egzistuojanti sistema neatitinka žmonių interesų. Žmonių sukaupti pinigai yra konstitucinė jų nuosavybė ir jie patys turi turėti galimybę spręsti, ką su jais daryti“, – sako Seimo narys A. Mazuronis.
Darbo partijos lyderis skeptiškai vertina pasiūlymus nurodyti, ką žmogus ketina daryti su iš pensijų fondų paimtais pinigais.
„Sukaupti pinigai yra žmonių nuosavybė ir žmonės turi turėti galimybę ta nuosavybe disponuoti. Savaime suprantama, kad pasiimdami dalį pinigų, jie tą dalį eliminuoja iš pensijų fondo, todėl žmogus pats suinteresuotas ieškoti alternatyvos, kuri kompensuotų tą netekimą. Tad natūralu, kad pinigus iš fondo pasiėmę blaiviai mąstantys žmonės ieškos galimybių ir būdų juos tinkamai investuoti, kad pensinio amžiaus sulaukus gyvenimas būtų šiek tiek turtingesnis“, – įsitikinęs politikas.
Darbo partija Seimui yra pateikusi pasiūlymus keisti Pensijų kaupimo įstatymą, leidžiant visiems žmonėms, nepriklausomai nuo sukaupto pinigų dydžio, naudotis savo pinigais, o taip pat, kad vienkartinės išmokos iš pensijų fondų nebūtų apmokestinamos pajamų mokesčiu.
ELTA primena, kad 2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.
Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J. Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.
Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. eurų.
Visgi, Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.
