Keliolikos rūšių įvairaus skersmens elektrodų nuo konvejerio keliauja tiesiai į statybų aikšteles. Nuo jų kokybės priklauso, ar suvirinamo plieno siūlė bus tvirta. Nors gamybos intensyvumas priklauso nuo metalo ir statybų pramonės plėtros, pasak vadovo, įmonė dirba stabiliai.
„Jaučiamas šioks toks teigiamas pokytis: gamyba ir pardavimai kyla trimis-penkiais procentais per metus. Tai yra gerai, nes per metus pagaminame ir parduodame 1200 tonų elektrodų“, – džiaugėsi UAB „Anykščių varis“ generalinis direktorius Vladas Gavėnas.
Daugiausiai elektrodų eksportuojama į mažiau išsivysčiusias Rytų Europos šalis. Pasak įmonės vadovo, sunkiausiai sekasi užkariauti Rusijos rinką.
„Rusijos rinka mums užblokuota – 20 proc. dydžio muito mokestis. Rusai, įstoję į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), turėtų sumažinti muitą, bet kol kas nėra jokių ženklų“, – apgailestavo V. Gavėnas.
Anykščių vario įmonė, kaip ir daugelis Lietuvos įmonių, patyrė nuostolių dėl sugriežtintos patikros Rusijos pasienyje.
„Muitininkas išdraskė, sugadino pakuočių pavyzdžius. Dabar pirkėjas, imdamas pakelius, [galės reikalauti], kad mes jiems kompensuotume. Vis dėlto tai – ne esmė. Svarbiausia, kad krovinys buvo pralaikytas dvi savaitės – tiek laiko klientas negavo produkcijos ir jos nepateikė savo pirkėjams“, – skundėsi V. Gavėnas.
Neturėdami konkurentų gamyboje, anykštėnai konkuruoja tik su prekybininkais, įvežančiais brangesnių pasaulinių kompanijų pagamintų elektrodų ir pigesnės kiniškos produkcijos.
Anykštėnai galėtų gaminti ir daugiau elektrodų, jeigu būtų, kur realizuoti. Tikimąsi užmegzti verslo ryšius su Azerbaidžanu bei Gruzija.
