Tarybos teigimu, dabar maksimali bauda nėra atgrasanti, ji siekia 0,007–0,04 proc. tinklų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 120 tūkst. eurų.
„Įvertinusi kitų Europos Sąjungos šalių praktiką, kur baudos siekia ir iki 10 proc. metinių pajamų, Konkurencijos taryba siūlo įstatyme numatyti griežtesnę finansinę atsakomybę – iki 2 proc. metinių pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais“, – teigiama pranešime.
Tarybos teigimu, dabar tinklai „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“ ir „Rimi“ negali reikalauti tiekėjų mokėti už tai, kad jų prekėmis būtų pradėta prekiauti. 2018-2019 metais apklausus didžiąsias prekybos įmones ir tiekėjus, pastarieji teigė, kad maksimali – iki 120 tūkst. eurų – bauda yra pernelyg maža.
Tiekėjai taip pat siūlė uždrausti prekybininkams bausti tiekėjus didelėmis baudomis už mažareikšmius sutarties pažeidimus, pavyzdžiui, prekių vėlavimą arba dėl objektyvių priežasčių neįvykdytą didelį užsakymą.