Pagal 2023 m. vasario 22 d. gautą pranešimą apie ketinimą vykdyti koncentraciją bendrovė „All Media Lithuania“, transliuojanti TV3, TV6, TV8 ir „TV3 Plius“ televizijos programas, planavo įsigyti tris įmones, valdančias radijo stotis M-1, „M-1 plius“, „Lietus“, „Laluna“, „Raduga“, bei jose reklamą parduodančią bendrovę „Reklamos ekspertai“. Su „All Media Lithuania“ susijusi bendrovė „All Media Radijas“ radijo dažniais transliuoja „Power Hit Radio“, internetu – „Power Gold“ radijo programas bei parduoda reklamą, o „All Media Digital“ valdo tv3.lt ir kitas interneto svetaines, kur taip pat parduoda reklamą.
Konkurencijos taryba teigia siekusi nustatyti, ar įgyvendinus minėtą sandorį nekils neigiamų pasekmių konkurencijai radijo bei televizijos reklamos pardavimo rinkose, nes „All Media Lithuania“ šiuo metu turi didelę televizijos reklamos rinkos dalį ir prisijungusi didžiausią Lietuvoje radijo stočių grupę, padidintų savo dalį ir radijo reklamos rinkoje.
Institucija atliko išsamią ekonominę analizę, gavo paaiškinimus ne tik iš koncentracijos dalyvių bei jų konkurentų, bet ir iš reklamos agentūrų, taip pat – iš Lietuvos bendrovių, perkančių reklamą įvairiose televizijos bei radijo programose. Konkurencijos taryba nustatė, kad sandorio šalių valdomos radijo stotys M-1 ir „Power Hit Radio“ yra artimos konkurentės, jų tarpusavio konkurencija yra reikšminga, po sandorio ji būtų panaikinta, o koncentracijos šalys užimtų didžiausią radijo reklamos rinkos dalį pagal pajamas, valdytų didžiausią klausyto laiko dalį turinčias radijo stotis.
Atsiradus tokiam dideliam rinkos žaidėjui, Konkurencijos tarybos vertinimu, kitoms radijo stotims būtų apsunkintos galimybės veiksmingai konkuruoti, o radijo reklamos pirkėjai turėtų mažiau pasirinkimo alternatyvų.
Dar viena institucijos identifikuota neigiama sandorio pasekmė konkurencijai yra susijusi su bendrovės „All Media Lithuania“ galimybe taikyti reklamos pardavimo siejimo praktiką, kai reklamos pirkėjams, perkantiems ir televizijos, ir radijo reklamos paketus iš jos valdomų žiniasklaidos priemonių, būtų siūlomos nuolaidos. Nors savaime nėra draudžiama sieti televizijos ir radijo reklamos pardavimą, tačiau itin koncentruotoje rinkoje tokia praktika būtų žalinga, kadangi reklamos pirkėjai būtų skatinami dar aktyviau pirkti reklamą iš „All Media Lithuania“ priklausančių televizijos ir radijo stočių, atitinkamai mažindami pas konkurentus užsakomos reklamos apimtis.
„Konkurentai, negalintys pasiūlyti panašių susietos reklamos paketų, prarastų dalį pajamų, sumažėtų jų galimybės investuoti į programų turinį ir išlaikyti auditoriją, būtų apsunkinta tiek jų plėtra, tiek naujų dalyvių įėjimas į rinką. Nelikus pakankamo konkurencinio spaudimo ir susilpnėjus konkurentams, ilgainiui koncentracijos dalyviai galėtų padidinti reklamos paslaugų kainas“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.
Sandorio šalys, susipažinusios su išvadomis dėl galimo neigiamo poveikio konkurencijai, teikė Konkurencijos tarybai atsiliepimus ir papildomus argumentus, tačiau institucija vertinimo nepakeitė.
„All Media Lithuania“ pasiūlė prisiimti įsipareigojimus – parduoti „Power Hit Radio“ valdančią bendrovę „All Media Radijas“ ir netaikyti televizijos bei radijo reklamos susiejimo praktikos. Vis dėlto Konkurencijos taryba pripažino, kad įsipareigojimai nepašalintų identifikuotų neigiamų pasekmių konkurencijai, nes jie nebūtų efektyvus, reikalautų nuolatinės ir itin sudėtingos priežiūros, kurios dėl reklamos pardavimo specifikos būtų neįmanoma užtikrinti.
Įvertinusi visą surinktą informaciją ir aplinkybes, Konkurencijos taryba nusprendė neduoti leidimo bendrovei „All Media Lithuania“ vykdyti koncentraciją įsigyjant po 100 proc. bendrovių, valdančių radijo stotis M-1, „M-1 plius“, „Lietus“, „Laluna“ ir „Raduga“, bei įmonės „Reklamos ekspertai“ akcijų, nes dėl sandorio būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija radijo ir televizijos reklamos pardavimo rinkose.
Nekonfidenciali Konkurencijos tarybos nutarimo versija artimiausiu metu bus paskelbta institucijos interneto svetainėje.
„All Media Lithuania“: tai neigiamas signalas žiniasklaidai ir verslui
„All Media Lithuania“ teigia, kad Konkurencijos tarybos (KT) draudimas įsigyti „M-1“ valdomų radijo stočių grupę reikš ilgalaikę žalą tiek Lietuvos žiniasklaidai, tiek ekonomikai.
„Konkurencijos taryba sudavė smūgį ne vien mūsų verslui – daug didesnį nerimą kelia sprendimo poveikis visos žiniasklaidos ateičiai“, – teigia „All Media Lithuania“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
Pasak L. Blaževičiūtės, „TV3 Grupei“ priklausanti UAB „All Media Lithuania“ Lietuvoje konkuruoja su tokiais žaidėjais, kaip „Google“, „Meta“ („Facebook“, „Instagram“), „Youtube“, „Spotify“ ir kitais, kurie užima reikšmingą Lietuvos reklamos rinkos dalį. Todėl, anot jos, vietos verslas turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti reklamos efektyvumą ir sėkmingą konkurenciją sąlygomis, kai naujos skaitmeninės radijo stotys ir televizijos lengvai gali steigtis, nepriklausomai nuo dažnių prieinamumo šalyje.
„Prieš globalius milžinus galime atsilaikyti tik investuodami į kokybišką ir auditorijai patrauklų turinį, darbuotojus bei reklamos užsakovams vertę keliančius sprendimus. Tai reikalauja milžiniškų resursų, prieinamų tik plečiant veiklą. Siekis įsigyti „M-1“ grupę, mums reiškė galimybes auginti veiklos efektyvumą ir kovoti dėl auditorijos, daugiau investuojant į turinio kokybę. Negalime nuvilti auditorijos lūkesčių dėl turinio kokybės – kitaip ją perims laisvę siūlantys, bet atsakomybės užtikrinti nesugebantys globalūs žaidėjai“, – tvirtina L. Blaževičiūtė.
Tuo metu advokatų kontoros „Ellex“ partneris Marius Juonys teigia, kad toks, itin konservatyvus, KT požiūris į rinkas, gali neigiamai veikti ir Lietuvos investicinį klimatą. Pasak jo, verslai transformuojasi peržengdami ankstesnių rinkų ribas, o reklamos srityje pokyčiai yra ypač ryškūs.
„Žiniasklaida ir dėl auditorijos, ir dėl reklamos Lietuvoje varžosi ne vien tarpusavyje, bet ir su globaliais žaidėjais – tai reiškia, kad uždaros TV, radijo ar kitos reklamos rinkos nebėra. Vartotojai yra pasiekiami įvairiais kanalais, todėl prielaida, jog reklamą žiniasklaidoje perkantys klientai nevertina kitų alternatyvų, tiesiog neatitinka šių dienų realybės. Dėl šios priežasties, labai siauras požiūris į rinką klaidina tiek vertinant konkurencijos rizikas, tiek priimant sprendimus“,– sakė M. Juonys.
„Kartu siunčiamas signalas ir kitiems verslams: jų kreipimaisi bus vertinami labai siaurų rinkos segmentų kontekste. Tai didina netikrumą dėl įsigijimo sandorių patvirtinimo ir stabdo sprendimus investuoti bei plėstis“,– pridūrė jis.
Taip pat, pasak teisininko, net įžvelgus riziką konkurencijai, sandorį galima išsaugoti – įstatymai leidžia grėsmę pašalinti papildomais įsipareigojimais. Tai, jo teigimu, įprasta praktika kitose ES šalyse.
Siūlydama prisiimti įsipareigojimus, eliminuojančius KT nurodytas grėsmes, „All Media Lithuania“ taip pat siekė pasinaudoti tokia galimybe. Be to, siekiant užtikrinti tokio įsipareigojimo efektyvumą, bendrovė teigė, kad buvo pasirengusi užtikrinti nepriklausomą siekiamų įsigyti radijo stočių komercinę veiklą, atskiras jų komandas ir pardavimus, vidinį priežiūros mechanizmą, o taip pat – garantuoti visų darbuotojų apmokymus bei klientų informavimą.
Visgi, KT tokį siūlymą atmetė. M. Juonys teigia, kad toks pasirinkimas parodo, jog KT linkusi verslus laikyti nesąžiningais.
„Tarptautinėje praktikoje įsipareigojimas nesieti pardavimų yra klasikinis būdas panaikinti konkurencijos institucijų įžvelgtas rizikas. Pateikėme pavyzdžius, kad ši praktika yra taikoma ir visiškai priimtina Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir kitų šalių konkurencijos institucijoms, tačiau mūsų šalies realybė kita. Tačiau sprendimas atmesti siūlymą argumentuojant, esą, „žodžiu galima susitarti dėl bet ko“, kelia dar didesnį rūpestį. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos konkurencijos institucija verslus ir jų klientus iš anksto laiko nesąžiningais“, – komentavo M. Juonys.
„Akivaizdu, kad tą patį teiginį galima pritaikyti bet kokiam verslui – tai dar labiau apriboja galimybę išgelbėti sandorį, panašiose situacijose siūlant klasikinį „nesiejimo“ įsipareigojimą. Todėl po šio sprendimo matome, jog tai, kas pritaikoma kitose ES šalyse, Lietuvoje nesuveikia. Tuo tarpu savų gairių įsipareigojimų vertinimui KT nėra paskelbusi. Tai tampa dideliu iššūkiu verslui, nes įsipareigojimų vertinimas tampa sunkiai nuspėjamu“, – aiškino jis.
100 proc. minimų įmonių akcijų valdanti Rūta Grušnienė teigia, kad yra nusivylusi Konkurencijos Tarybos sprendimu.
