Kiekvieną kartą keliaujant svarbu prisiminti, kad skrydžiui vėluojant daugiau nei 3 valandas, keleiviai gali reikalauti kompensacijos. Jos dydis priklauso nuo kelionės atstumo. Kompensacijos galima pačiam kreiptis tiesiogiai į avialinijas arba pasinaudoti tarpininkų pagalba. Tačiau į DELFI kreipęsis skaitytojas Mindaugas (pavardė redakcijai žinoma) tvirtina, kad geriau pasidomėti ir kreiptis pačiam tiesiogiai – taip išmoką, anot jo, galima gauti daug greičiau, o ir nereikės nemenkos dalies atseikėti už paslaugas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) taip pat primena, kad keleiviams nemokamai gali padėti ir jie bei Lietuvos transporto saugos administracija.

Jaučiasi užmokėjęs 700 už „nieką“

Mindaugas pasakoja, kad su „TUI“ oro linijomis iš Varšuvos skrido į Dominikos Respubliką. Skrydis vėlavo apie 7 valandas, o atstumas siekia apie 9 tūkst. kilometrų. Tad jam dėl vėlavimo priklausė 600 eurų kompensaciją. Kadangi vyras skrido su šeimyna, viso jiems priklausė 2400 eurų kompensacija.

Vyras pasakoja, kad pagalvojęs, jog tai yra itin dideli pinigai, kurių lengvai avialinijos neduos, nusprendė kreiptis ne tiesiogiai į bendrovę bet pasinaudoti tarpininkų, šiuo atveju „Skycop“ paslauga.

„Pasirašiau sutartį, jie parašė gražų laišką, kad mes kovojame, nenuleiskite rankų, nors realiai to darbo nėra. Ką jie padarė tai užpildė prašymą ir nusiuntė į avialinijas. Ir viskas. Laukia. Lygiai taip pat, kaip ir aš užpildęs vėliau laukiau. Po sutarties su jais pasirašymo susipažinome su viena moteriške Dominikoje, ji užpildė avialinijoms prašymą pati, su brokerio pagalba. Mes su ja palaikom ryšį po kelionės, praėjo mėnesis, man „Skycop“ siunčia istorijas, kad jie vis dar kovoja, o ta moteris pasakoja, kad jai jau viską patvirtino ir gaus pinigus. Tada per vieną žmogų, kuris „Skycop“ dirbo sužinojau, kad jie maksimaliai du laiškus nusiuntė. Tai visas darbas – du laiškai į avialinijas.

Įsigilinau į visą situaciją ir parašiau jiems, kad nutraukiu sutartį. Jie iš pradžių sakė, kad jei nutrauksiu sutartį, turėsiu administracines išlaidas. Sakiau, kad nieko nepadarėt, jei norit kovoti savo išlaidomis socialinėje erdvėje ar žiniasklaidoje, galime pakovoti, aš pasiruošęs. Tada jie pasakė, mes nutraukiame sutartį, tačiau jei pinigus avialinijos perves, tai mes pasiimsime savo procentą nuo tos sumos, t.y. 700 eurų. Tada sakiau, vis tiek bandysim kovoti. Greitai pats į avialinijas prašymą užpildžiau, jie turėjo atmesti „Skycop“ ir paimti mano. Bet kažkur įsivėlė klaida, tai jie dar po mėnesio, kai nutraukiau sutartį su „Skycop“, pervedė pinigus jiems. Gavau pranešimą, kad yra mano dalis ir klausimą į kokią sąskaitą pervesti. Tai finale netekau 700 eurų dėl nežinojimo, o darbo realiai dešimt minučių jie įdėjo“, – DELFI pasakoja Mindaugas.

Jis įsitikinęs, kad šiuo atveju kaltas yra pats nežinojimas, jog galima pačiam, be tarpininkų viską susitvarkyti.

„Avialinijos pačios pasiruošusios mokėti. Jos nori mokėti tiesioginiam savo klientui nei per trečiąsias šalis. Jos visada geriau greičiau tiesiogiai sumoka žmogui. Taip ir nutiko tai moteriai, kuri pati užpildė ir mėnesiu anksčiau gavo pinigus. Jei būčiau gavęs anksčiau nei ji, būčiau priėmęs kaip jų savaime suprantamą darbą, kad gera įmonė, gerai dirba ir nebūčiau gilinęs. Bet kai pradėjau, to darbo nėra apskritai, labai paprastai ir lengvai išmoka. Tad mano nežinojimas, kurioje vietoje užpildyti pretenziją ir galvojimas, kad avialinijos tokio dydžio pretenzijos nemokės, išsisukinės... Aš nekaltinu paties „Skycop“, kaltinu sistemą, kad jie lobsta toje vietoje, kur pasireiškia žmonių nežinojimas“, – teigė vyras.

„Skycop“: buvome įspėję, kad procesas užtrunka apie 12 savaičių

Bendrovės „Skycop“ atstovė spaudai Vilma Vaitiekūnaitė DELFI persiuntė tiek bendrovės pretenzijos patvirtinimą, kuriame klientui nurodoma, kad kompensacijos atgavimo procesas užtruks apie 12 savaičių, tiek patį susirašinėjimą su klientu. Iš pastarojo matyti, kad klientui buvo priminta apie tai, jog gali tekti susimokėti už administracines lėšas, kas yra nurodyta pasirašytoje sutartyje. Vis dėlto atsižvelgusi į pretenzijos stadiją (teisminis ieškinys nebuvo pateiktas) bendrovė sutiko išimties tvarka procesą nutraukti, tačiau įspėjo, kad dėl jau anksčiau atliktų veiksmų kompensacija gali būti išmokėta į jų sąskaitą.

Pasak „Skycop“ atstovės, tikrai ne visuomet tiesiogiai į avialinijas besikreipiantis žmogus gali greičiau gauti išmoką. Daug priklauso nuo pačios oro linijų bendrovės, kokia tvarka ji nagrinėja gautas pretenzijas.

„Visos jos pirmiausiai patikrina, ar to skrydžio sutrikdymas tikrai patenka po E261 reglamento sąlygomis, ar dar yra kitų to keleivio ir tam skirtų pretenzijų ir tik tada duoda atsakymą. Kai avialinijos politika yra mokėti kompensacijas, tai ji jas ir moka - kokiais terminais, vėlgi priklauso nuo avialinijos ir tas terminas gali svyruoti nuo kelių valandų iki kelių mėnesių - priklauso nuo to, kokią tvarką jos yra pasitvirtinusios. Jei politika yra nemokėti, tai jas priversti paisyti įsipareigojimų užtrunka pastangų ir, žinoma, laiko.

Kiekvienai avialinijai taikome tik jai skirtą kompensacijos išieškojimo procesą, atsižvelgiant į jos kompensacijų mokėjimo/nemokėjimo politiką ir vidutinę proceso trukmę, klientą informuojame ir apie terminus ir apie tarpinius procesus. Kas šiuo atveju ir buvo padaryta“, – komentuoja V. Vaitiekūnaitė.

Kaip teigiama komentare DELFI, bendrovė už paslaugas pasiima 25 proc. nuo paskirtos kompensacijos bei papildomai priskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Į šią sumą įeina ne tik pretenzijos pateikimas, bet ir atstovavimas teisme, jeigu to prireiktų.

„Skycop“ atstovė nesiima vertinti, ar geriau klientui pirma tiesiogiai kreiptis į avialinijas ir tik nepavykus susitarti savarankiškai į tarpininkus. Tačiau dažniausiai keleiviai kreipiasi, kai nepavyksta patiems susikalbėti su oro linijų bendrove.

„Mūsų krepšelyje yra apie 400 skirtingų avialinijų: nuo visiškai mažučių iki rinkos didžiausiųjų. Ir jos visos labai skirtingos: vienos geranoriškos ir anksčiau ar vėliau surandame bendrą kalbą bei bendradarbiavimo būdą, su kitomis bendraujame per teismą. (…) Keleivis laisvas rinktis, kaip ir kieno jis nori būti atstovaujamas: savarankiškai, teisininko ar kompensacijų bendrovės. Tokią teisę jam numato reglamentas, paprastai keleiviai pabando kreiptis patys ir nesulaukę avialinijų atsakymo ar gavę neigiamą atsakymą kreipiasi į mus“, – sako ji.

„Skycop“ atstovė taip pat informuoja, kad dėl kompensacijos galima kreiptis per 3 metus nuo skrydžio, o kai kuriose šalyse ir nuo 1 iki 10 metų. Tačiau kuo senesnis atvejis, tuo sudėtingiau susitarti dėl kompensacijos.

Pirmiausia – kreiptis tiesiogiai

VVTAT primena, kad kiekvienas vartotojas turi teisę reikalauti kompensacijos už patirtus nepatogumus dėl atšaukto ar atidėto skrydžio.

„Visais skrydžio sutrikimo atvejais keleivis, gindamas savo, kaip keleivio, teises, pirmiausia turi raštu kreiptis į skrydį vykdžiusį oro vežėją ir sulaukti jo atsakymo. Oro vežėjas turi kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pretenzijos gavimo, raštu atsakyti keleiviui. Jeigu oro vežėjas į pateiktą pretenziją neatsako per 4-6 savaites arba atsako neigiamai, tačiau, keleivio nuomone, oro vežėjas nepagrįstai atsisako tenkinti jo reikalavimus, keleivis gali kreiptis ir pateikti skundą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 įgyvendinimą prižiūrinčiai institucijai priklausomai nuo to, kurioje šalyje įvyko skrydžio nesklandumas.

Kai atidėtas arba atšauktas skrydis turėjo vykti iš Lietuvos, vartotojas turėtų kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją. Lietuvos transporto saugos administracijai nustačius, kad keleiviui priklauso kompensacija, tačiau Lietuvoje registruotai aviakompanijai nesutinkant jos išmokėti, vartotojai turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nagrinės tarp vartotojo ir aviakompanijos kilusį ginčą ne teismo tvarka. Ginčo nagrinėjimo procedūra, konsultacijos bei pagalba vartotojui yra nemokami.

Į Europos vartotojų centrą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos padalinį, vartotojai turi teisę kreiptis tada, kai skrydį, kuris yra atšaukiamas ar atidedamas, vykdė/turėjo vykdyti kitoje Europos Sąjungos šalyje registruotas oro vežėjas“, – DELFI pateikė informaciją VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Giedrė Nenartavičiūtė.

Ji pridėjo, kad ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir Lietuvos transporto saugos administracija konsultuoja vartotojus ir nagrinėja ginčus neatlygintinai, dėl to norint gauti kompensaciją vartotojui nebūtina kreiptis į mokamas tarpininkavimo paslaugas teikiančias įmones.

VVTAT informuoja, kad jeigu nustatoma, jog keleivis turi teisę į kompensaciją, tai ji gali būti trejopo dydžio:

  • 250 eurų visų 1,5 tūkst. km ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;
  • 400 eurų visų didesnio kaip 1,5 tūkst. km atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir kitų 1,5 tūkst. – 3,5 tūkst. km atstumo skrydžių atveju;
  • 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas 1 arba 2 punktas, atveju.

Taip pat yra atvejų, kai skrydis būna atšauktas, bet kompensacija keleiviui nepriklauso. Taip yra todėl, kad skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Aviakompanija turi tai įrodyti.

VVTAT prideda, kad taip pat keleivis netenka teisės į kompensaciją, jeigu:

  • apie atšaukimą buvo pranešta mažiausiai prieš 2 savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko;
  • apie atšaukimą pranešta ne daugiau kaip prieš 2 savaites ir ne mažiau kaip prieš 7 dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip 2 valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką;
  • apie atšaukimą pranešta mažiau kaip prieš 7 dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip 1 valandą anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip 2 valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (42)