Tačiau kompensacijos neskatina investuoti į namų apšiltinimą, kad gyventojai galėtų taupyti šilumos energiją. Kompensacijos padeda šilumos tiekėjams gauti lėšas už žmones, kuriems šiltas būstas ir karštas vanduo dėl didėjančių kainų yra neįkandamas malonumas.
Sezonui - 1,5 mln. litų
Klaipėdoje kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį per praėjusį šildymo sezoną išleista pusantro milijono litų.
Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gina Vilimaitienė sakė, kad kompensacijos skiriamos vienišiems asmenims ir šeimoms, jei joms už šildymą tenka mokėti daugiau nei 25 procentus pajamų, kurios lieka kiekvienam šeimos nariui atėmus 90 proc. valstybės remiamų pajamų, tai yra po 166,5 lito.
Kompensuojama ta dalis, kuri viršija 25 proc. pajamų. Už karštą vandenį kompensacijų gali tikėtis tie, kurie moka už šią paslaugą daugiau nei penkis procentus visų pajamų. „Kompensuojant karštą vandenį iš pajamų neatimama 90 valstybės remiamų pajamų asmeniui“, - paaiškino G.Vilimaitienė.
Pasak vedėjo pavaduotojos, per 2005 - 2006 metų šildymo sezoną penkiems tūkstančiams klaipėdiečių išmokėta 1,5 mln. litų kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį.
Anot jos, kol kas neaišku, kiek reikės kompensacijų prasidėjusiam 2006 - 2007 metų šildymo sezonui.
Sutaupė ir pravalgė
Savivaldybė šiemet sutaupė ir perskirstė 900 tūkst. litų kompensacijų už būsto šildymą ir karštą vandenį Sutaupytos lėšos atiteks savivaldybės socialinių įstaigų remontui ir veiklai bei įvairioms pašalpoms mokėti.
Sutaupytų kompensacijų už būsto šildymą ir karštą vandenį, pasak vedėjo pavaduotojos G.Vilimaitienės, negalima perskirstyti kitoms, išskyrus socialines, reikmėms.
„Taip yra nurodyta laikinai vasarą ėjusio socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas Zigmanto Balčyčio įsakyme“, - tvirtino vedėjo pavaduotoja.
Didins prašytojų būrį
Seimas planuoja padidinti žmonių, gaunančių kompensacijas už šildymą, būrį.
„Yra parengtos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pataisos. Jose numatyta dar daugiau lengvatų asmenims, gaunantiems kompensacijas už šildymą“, - sakė vedėjo pavaduotoja G.Vilimaitienė.
Anot jos, įstatymo projekte numatyta kompensacijas skaičiuoti atėmus ne 90, o 100 proc. valstybės remiamų pajamų už kiekvieną šeimos narį, tai yra po 185 litus. Kompensacijas galės gauti vieniši asmenys ir šeimos, kuriems reikės mokėti daugiau nei 20 proc. nuo likusių pajamų.
„Jeigu įstatymo pataisos bus patvirtintos, kompensacijų Klaipėdai reikės daugiau nei buvo gaunama iki šiol. Didės kompensacijos žmonėms, jas gavusiems iki šiol. Taip pat daugės asmenų, kurie turės teisę gauti kompensacijas už šildymą, karštą vandenį“, - teigė G.Vilimaitienė.
Taupyti – beprasmiška
Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį gelbsti šilumininkus nuo beviltiškų skolininkų, bet nepadeda taupyti šilumos energijos.
Bendrovės „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis mano, kad kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį būtinos, antraip didėtų gyventojų skolos energetikams.
„Tačiau kompensacijos nepadeda taupyti šilumos“, - sakė departamento direktorius.
Anot jo, kompensacijas gaunantys asmenys nori, kad kambariuose būtų kuo šilčiau, net jei reikėtų atidaryti langus.
„Jie nenori, kad namai būtų renovuojami, nes reikia prisidėti asmeninėmis lėšomis. Pinigų socialiai remtini asmenys neturi, o jei ir turėtų - naudos jiems nebus“, - paaiškino V.Zutkis.
Pelnas – investicijoms
Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto narys Artūras Maželis mano, kad be kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį nepavyks išsiversti, tačiau jų kiekį galima mažinti.
„Reikia, kad visas pelnas, kurį gauna bendrovė „Klaipėdos energija“, būtų investuotas į šilumos ūkį. Tada mažės bendrovės nuostoliai, gyventojai sunaudos mažiau šilumos, mažiau reikės ir kompensuoti už šildymą“,- sakė tarybos narys.
A.Maželis teigė, kad ne tik savivaldybė, bet ir dvi vokiečių bendrovės, valdančios dalį „Klaipėdos energijos“ akcijų, turėtų dividendus panaudoti uostamiesčio šilumos ūkiui.
„Savivaldybė - didžiausia bendrovės dalininkė, todėl nuo jos nuomonės labiausiai priklauso, kaip bus paskirstomas ir naudojamas „Klaipėdos energijos“ pelnas.
Valdininkų įkaitai
Kol vieni klaipėdiečiai nenori taupyti šilumos, kiti tai priversti daryti, nes iki šiol jiems netiekiama šiluma. Nors nuo praėjusio penktadienio į uostamiestį plūstelėjo žiema.
Klaipėdietė Jovita Saulėnienė, gyvenanti J.Janonio gatvėje 9 name, kartu su kaimynais iš dar dviejų namų - iš viso 20 butų - priversta kęsti šaltį.
J.Janonio gatvės 7 namo, kuriame niekas negyvena, savininkas Rimantas Bernotas neįsileidžia į šilumos punktą prižiūrėtojų.
Šiame name įrengtas šildymo centras dar trims namams, kurie iki šiol nešildomi centralizuotai.
Anot J.Saulėnienės, gyventojai vaduojasi nuo šalčio elektriniais radiatoriais. O jų namų instaliacija nepritaikyta tokiems elektros krūviams. „Mes gyvename miesto centre, kur namas šalia namo. Klaipėda ne kartą yra kentėjusi nuo gaisrų“, - priminė moteris.
Ji sakė, kad gyventojai patyrė ne tik fizinį šaltį, bet ir moralinę skriaudą.
„Valdininkai buvo abejingi mūsų skundams, nors problemos dėl šildymo, karšto vandens tęsiasi dveji metai, kai buvo privatizuotos mums visiems bendrai priklausančios šildymo centro patalpos“, - sakė J.Saulėnienė.
Jos teigimu, J.Janonio g. 9 namo gyventojai norėjo atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildytis individualiai, tačiau jiems to padaryti vietos valdžia neleido.
„Kas atsakys už tai, jei nuo šalčio plyš radiatoriai ir bus apipilti kaimynų butai bei I.Simonaitytės viešosios bibliotekos skaityklos, kuri yra namo pirmajame aukšte, knygos?“ - klausė J.Saulėnienė.
Šiltesni orai
„Ačiū Dievui per savaitgalį nenušalome ir elektros instaliacija atlaikė elektrinius radiatorius“, - vakar „Klaipėdai“ sakė J.Janonio gatvės 9 namo gyventoja Jolanta Mažeikaitė.
Anot jos, bute iš ryto buvo tik 12 laipsnių šilumos.
„Kai pašildau elektriniu radiatoriumi, temperatūra pakyla iki 15 laipsnių šilumos. Aš dar skųstis negaliu, nes gyvenu namo vidu-ryje. O kai užeinu pas kaimynus, kurių butai prie galinės namo sienos, nesuprantu, kaip jie ten gali gyventi. Jų butuose šalta beveik kaip lauke“, - baisėjosi moteris.
Ji pasiguodė, kad sinoptikai nuo šiandien žada šiltesnius orus. „Gal kaip nors ištversime“, - tikėjosi J.Mažeikaitė.
Į teismą – šilumos
Rakto nuo šilumos punkto durų J.Janonio gatvės 7 name bus ieškoma teisme arba prokuratūroje.
Pasak miesto mero pavaduotojo Vidmanto Plečkaičio, bendrovė „Vitės valdos“ nenori mokėti po 500 litų per mėnesį už 30 kvadratinių metrų ploto patalpas, kuriose yra įrengtas keturių J.Janonio gatvės 3, 5, 7, 9 namų šildymo centras. Be to, R.Bernotas reikalauja 12 tūkst. litų skolos už patalpos nuomą per 2004-2005 metus.
„Iškelti į kitą namą mazgo negalima. Greičiausiai J.Janonio gatvėje teks statyti naują katilinę“, - prognozavo vicemeras.
Anot jo, patalpas savininkui pardavė bendrovė „Lietuvos draudimas“. „Teismas turės išsiaiškinti, ar teisėtai buvo parduotas šilumos centras. Jo patalpos turėjo būti padalintos butų savininkams, kurie naudojasi šilumos punktu“, - sakė V.Plečkaitis.
Anot jo, šiandien teismas turėtų priimti tarpinį sprendimą, kad prižiūrėtojai galėtų pakliūti į šildymo centrą, ir šiluma būtų pradėta tiekti šąlantiems J.Janonio gatvės gyventojams.
Vicemeras tikisi, kad teisme bus išnarpliota, kas leido privatizuoti šilumos punkto patalpas J.Janonio gatvės 7 name.
„Jei teismas nepadės patekti į šildymo mazgą, kreipsimės į prokuratūrą, kad apgintų viešąjį interesą“, - tvirtino V.Plečkaitis.
J.Janonio g. 3, 5, 9 namų gyventojai jau patys kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų surastas kaltininkas, leidęs privatizuoti bendrąją nuosavybę - šilumos punkto patalpas.
