Kolektyvinė sutartis – vienas iš būdų naikinti siuvėjams mokamus "vokelius"

Daugeliui garsių pasaulio prekių ženklų siuvanti Lietuvos tekstilės ir aprangos pramonė tikina nesulaukusi pakankamai struktūrinių fondų paramos ir reikalauja 9 proc. mažinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki 18 proc. Taip pat kovojant su "vokeliais" ir gerinant darbo sąlygas ketinama pasirašyti pirmąją viso sektoriaus kolektyvinę sutartį.

„Dažnai ekonomistai, bankininkai, Finansų ministerijos atstovai sako: "Iš kur mes surasime pinigų?" Bet niekas nėra paskaičiavęs, kiek sumažės šešėlinė ekonomika (sumažinus GPM - DELFI) ir kiek mes iš to išlošime", – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATĮA) generalinis direktorius Vidmantas Vikšraitis .

Jo teigimu, pernai vasarą GPM sumažinus nuo 33 proc. iki 27 proc. šios pramonės atstovai darbuotojams atlyginimus galėjo pakelti 200 Lt.

Profesinės sąjungos ir LATĮA porą metų vykdančios bendrą projektą „Socialinės partnerystės plėtojimas Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės šakoje", finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis, 2008 metų viduryje tikisi pasirašyti pirmąją Lietuvoje šakinę kolektyvinę sutartį.

LATĮA generalinio direktoriaus pavaduotojas Linas Lasiauskas sakė, kad sutartis iš pradžių galiotų visiems 180 asociacijos narių, tačiau iškart po to būtų kreipiamasi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą su prašymu paskelbti ją privalomą visam sektoriui.

Taip esą būtų sumažinta ir šešėlinės ekonomikos dalis šio sektoriaus smulkiosiose įmonėse.

„Iš karto jos (smulkiosios įmonės – DELFI) bus priverstos ne „vokeliais" mokėti, jos privalės įsiklausyti to, kas numatyta kolektyvinėje sutartyje", – tvirtino asociacijos V. Vikšraitis.

Šiuo metu jau kelis kartus perrašytame kolektyvinės sutarties juodraštyje daugiausiai diskutuojama dėl minimalaus atlyginimo tekstilės ir aprangos sektoriuje.

Anot Lietuvos lengvosios pramonės profesinės sąjungos atsakingojo sekretoriaus Romo Turonio, šiuo metu deramasi dėl 5 proc. didesnio minimalaus atlyginimo sektoriuje nei yra numatytas Vyriausybės. Taip pat siūloma leisti dirbti iki 180 val. viršvalandžių per metus, tiek kiek maksimaliai leidžia Darbo kodeksas.

„Turi būti griežtas sąrašas atvejų, kada tie viršvalandžiai gali būti. Vėlgi darbdaviai nori, kad tas sąrašas būtų platesnis, o mes norime siauresnio", – sakė R. Turonis.

Projekte dalyvauja 12 Lietuvos įmonių, kuriose dirba iki pusės viso sektoriaus darbuotojų. Iš viso Lietuvoje tekstilės ir aprangos pramonėje dirba 44 tūkst. darbuotojų.

Pernai šią pramonės šaką paliko per 3 tūkst. žmonių. Vidutinis tekstilės įmonių darbuotojų atlyginimas yra 1280 Lt, o siuvimo – 1180 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonės siuva tokiems prekių ženklams kaip „Zara", „H&M", „Marks&Spencer", „Bershka", „Massimo Dutti". Apskritai 79 proc. visos pagaminamos produkcijos eksportuojama, o iš jos apie 80 proc. keliauja į Vakarų Europos šalis.

Šis sektorius sukuria 10 proc. Lietuvos BVP.