„Akivaizdžiausiai tai matyti IT srityje, kur tikrai ne bet kokį specialistą sužavėsi tokia alga. Sunku pasakyti, kokia alga šiame sektoriuje laikoma normalia, nes tai labai priklauso nuo žmogaus įgūdžių ir patirties. Tie patys 5 tūkst. Lt rimto ir patyrusio IT specialisto, aš net nekalbu apie vadovus, nesužavės, anaiptol“, – DELFI sakė personalo atrankos įmonės „Alliance for recruitment“ partneris Vytenis Šidlauskas.
Patyręs IT specialistas, anot jo, gali uždirbti ir 10 tūkst. Lt.
Taip pat, pasak pašnekovo, geras pardavimo vadybininkas taip pat uždirba kur kas daugiau nei 5 tūkst. Lt. Tačiau šioje srityje atlyginimai yra labai sunkiai apibrėžiami, nes jie priklauso nuo rezultato.
„Labai rimtam ir gerai dirbančiam pardavimų vadybininkui, kuris galbūt dirba su užsieniu, toks atlyginimas tikrai nepasirodys labai patrauklus“, – sakė V. Šidlauskas.
Pasak jo, patyrusio vidutinės grandies vadovo už 5 tūkst. Lt taip pat nepasamdysi. Tokie darbuotojai gali uždirbti ir dvigubai, ir trigubai daugiau.
Didelės algos nesiūlo tik dėl to, kad geras žmogus
„Toks politikų siūlymas yra labai populistinis, nes niekas nepuola siūlyti žmogui darbo už didelius pinigus vien dėl to, kad jis yra geras žmogus. Tokių yra daug. Kai žmonės eina darbintis, jie parduoda savo kompetencijas, galų gale, kaip aš juokauju – vieną galvą ir 40 val. per savaitę. Problema yra ne tai, kad nėra žmonių, o kad trūksta tam tikrų kompetencijų ir įmonė gali mokėti didelius atlyginimus tik už aukštą kompetenciją“, – aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, daugiau uždirbti galimybių turi tie, kurie dirba eksportuojančiose įmonėse.
„Eksportuojančiose įmonėse dirbantys žmonės gali uždirbti daugiau, nes jie savo darbu kuria didesnę vertę savo kompanijai. Galima daryti takoskyrą tarp kompanijų, kurios siūlo paslaugas ar prekes tik vietinei rinkai ir tų, kurios eksportuoja“, – teigė V. Šidlauskas.
Kai trūksta, tai ir moka
Personalo paieškos bendrovės „J. Friisberg&Partners” partnerė Nijolė Kelpšaitė DELFI sakė, kad statybų sektoriuje aukštos kvalifikacijos specialistų trūksta dėl prieš kelerius metus jį nualinusios krizės.
„Visiškai normalu, kad yra pareigybių, kurioms nerandami darbuotojai ir ypatingai po to, kai rinkoje buvo pertrūkiai. Aš nežinau, ką A. Avulis turėjo omenyje, bet manau, kad jis kalba apie aukštos kvalifikacijos profesionalus, galbūt statybų projektų vadovus. Įsivaizduokite, statybų sektoriuje tam tikrą laiką buvo ramu, o mūsų kaimyninėse rinkose, ypatingai Skandinavijoje, Vokietijoje išliko pakankama paklausa. Buvo aišku ir pernai, ir užpernai, kad vėl prasidėjus statyboms sektorius susidurs su šia problema“, – komentavo ji.
Kita priežastis, anot pašnekovės, yra ta, kad valstybės remiamos studijų vietos sudaromos pagal faktą, o ne pagal prognozę, ko reikės ekonomikai.
Jos nuomone, šiuo metu trūksta nemažai specialistų, kurių alga gali būti ir daugiau nei 5 tūkst. Lt.
„Galiu daryti prielaidą, kad tokių žmonių trūksta statybose. Taip pat sakyčiau, kad trūksta žmonių, kurie suprastų, kas yra efektyvi gamyba ir turėtų jos valdymo patirties. Kalbama apie kokybės vadybą, darbų saugą, pačios gamybos valdymą. Taip pat labai trūksta žmonių, kurie turėtų patirties eksporto rinkose, turinčių patirties Skandinavijoje dirbant su galimais užsakovais ar pirkėjais“, – vardijo personalo paieškos specialistė.
Pasak jos, tokių žmonių trūksta ne dėl emigracijos, o dėl besikeičiančios ekonomikos.
Jos teigimu, kai kalbama apie užmokestį labai kvalifikuotiems darbuotojams, reikėtų kalbėti apie atlygį metams.
„Kai kalbama apie verslą, yra darbo sutartyje suderamas darbo atlygis ir premijos už darbo rezultatus. Todėl reikėtų pradėti kalbėti apie metines pajamas, kaip yra įprasta užsienyje Tačiau kai yra paklausa, o pasiūlos nėra, norint žmogų sudominti ir pritraukti į įmonę, reikia mokėti truputį daugiau“, – sakė ji.
Pašnekovė pastebi gerą tendenciją – į Lietuvą iš užsienio grįžta aukštos kvalifikacijos specialistai.
„Matau labai teigiamas tendencijas – yra grįžtančių žmonių. Tai džiugina. Jeigu pateikiamas tinkamas darbo pasiūlymas, adekvatus mūsų rinkai, yra tikrai nemažai žmonių, kurie linkę sugrįžti. Bet valstybės politikos reikia abiem klausimais (ir grįžtančiųjų, ir valstybės finansuojamų vietų universitetuose – DELFI)“, – tvirtino L. Kelpšaitė.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šių metų pradžioje Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 1700 Lt po mokesčių.
