Konservatorius teigė, kad jam sunku pasakyti, ar tikrai šiuo metu universitetuose mokoma to, ko reikia darbdaviams: jis pats mokslus baigęs prieš daugelį metų. Tačiau pripažino, kad mokslas universitete ne visada nulemia karjerą.
Užaugęs sostinės Antakalnio rajone A. Kubilius sakė iki mokyklos pabaigimo svajojęs būti geriausiu poetu. Tačiau likimas jį nubloškė į Vilniaus universiteto fizikos studijas.
„Fizika buvo geras mokslas ir politikoje man daug padėjo“, - diskusijoje kalbėjo konservatorius.
Pasak buvusio premjero, jis dažnai pagalvoja, kokiais kriterijais remiantis rinktųsi naujus žmones į savo komandą – ne kaip verslininkas, bet kaip politikas. Priimtiniausi A. Kubiliui pasirodė vadybos guru vadinamo Jacko Welcho kriterijai.
„Tai, kaip jis atrinkdavo į darbą žmones, man pasirodė, kad principai naudingi tiek politikoje, tiek kitoje srityje“, - tvirtino konservatorius.
Kaip vardijo A. Kubilius, svarbiausia naujame komandos naryje ieškoti vidinės energijos, gebėjimo energija užkrėsti aplinkinius, priimti laisvą sprendimą, pasiekti rezultatų ir jausti aistrą darbui.
Nemoko naudotis intuicija
Savo nuomonę apie Lietuvos universitetus paliekančius studentus diskusijoje išsakė ir kulinarijos kursus organizuojančios įmonės „Čiop Čiop“ direktorė Dovilė Rinkūnaitė, kuri yra baigusi Stokholmo ekonomikos mokyklą Rygoje.
Pati įdarbinusi Lietuvoje mokslus baigusius darbuotojus verslininkė pastebėjo, kad jaunimas bijo vadovams pasakyti „ne“, nepritarti vadovų idėjoms.
Kaip antrą trūkumą D. Rinkūnaitė paminėjo nesugebėjimą planuoti laiko ir nusistatyti prioritetus.
„Studentai įpratę atlankyti paskaitas ir mokytis nuosekliai. Kai dirbi mažame versle, viskas labai greitai keičiasi, žmonės turi reaguoti į situaciją, sugebėti nustatyti tai, kas svarbu šiandien“, - teigė ji.
Lietuvoje baigusius aukštąsias mokyklas jaunoji verslininkė kritikavo ir už tai, kad jie bijo daryti klaidas: „Svarbu ne tai, kad padarei klaidą. Svarbu tai, kad tu į ją sureagavai, užfiksavai ir padarei išvadas. Žmonės ateina su požiūriu, kad tik išvengtų klaidų ar neparodytų, kad jų padaro“.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemai buvo išsakytos pastabos ir už tai, kad nemoko jaunimo naudotis intuicija.
„Apie intuiciją yra netgi parašytos mokslinės knygos. Tai yra dalykas, kai žmogus sugeba apdoroti didelius kiekius informacijos, ne bandydamas pabaksnoti pirštu, bet laukdamas, kol pasąmonė pasakys teisingą sprendimą. Tai irgi yra darbas su savimi ir sugebėjimas daryti rimtesnius sprendimus geriau“, - aiškino D. Rinkūnaitė.
Trūksta karjeros supratimo ir komandinio darbo įgūdžių
Stambesniam verslui diskusijoje atstovavęs „Barclays“ technologijų centro vadovas Giedrius Dzekunskas pabrėžė, kad universitetai turėtų pradėti dėstyti karjeros mokslus bei mokyti studentus dirbti komandoje.
„Jeigu žmogus nesupranta, koks yra karjeros kelias, koks jis yra stiprus, tai atsiliepia didesne darbuotojų kaita. Žmogus turi kryptingai save matyti nuo pat pradžių“, - sakė jis.
Taip pat įmonės atstovas siūlė į aukštojo mokslo įstaigą žiūrėti kaip į valstybę ar verslą, kur galioja tos pačios taisyklės: visų pirma, svarbu, kokybiški dalykai (programos, dėstytojai). Antra, reikia atsikratyti vertės neatnešančių dalykų, nes jiems naudojama energija neatsiperka. Kaip pavyzdį, G. Dzekunskas paminėjo informatikos studentams dėstomas nepopuliarias, pasenusias programavimo kalbas.
„Įmonėse ir universitetuose kiekvienas dalykas turi turėti savo prasmę ir mes tą turime suprasti“, - pridėjo „Barclays“ atstovas.
G. Dzekunskas siūlo universitetams vertinti, kaip jie sėkmingai dirba. Pavyzdžiui, skaičiuoti, kiek studentų po baigimo dirba pagal specialybę.
