aA
Santaros klinikose kilęs su informacinių technologijų viešaisiais pirkimais susijęs skandalas tik dar kartą parodo, kad problemų šioje srityje apstu.
Kodėl STT agentai vis pasibeldžia į duris dėl šių valstybės pirkinių
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Nuo 2012 metų galima suskaičiuoti bent keturis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėtus ikiteisminius tyrimus, kai piktnaudžiavimu buvo įtariami informacinių technologijų (IT) paslaugas pirkusių valstybinių institucijų vadovai.

Kaip DELFI informavo STT viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Paukštienė, 2012 metais teismui perduota piktnaudžiavimo tarnyba Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) byla.

„VLK vadovas Algis Sasnauskas kaltinamas tuo, kad, susitaręs su įmonės „Gelsauga“ apsaugos ekspertu, pavedė savo pavaldiniams organizuoti pirkimo procedūras taip, kad būtų sudarytos sąlygos nugalėtoju pripažinti bendrovę „Gelsauga“, – rašyta tuomet žiniasklaidai išplatintame pranešime.

2013 metais teismui perduota byla dėl „Vilniaus vandenų“ vadovų neteisėtų veiksmų.

Tada STT pareigūnai nustatė, kad „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Darius Norkus ir pardavimo ir rinkodaros direktorius Nerijus Laurinaitis iš vienos įmonės komercijos direktoriaus pareikalavo 16 tūkst. litų kyšio už tai, kad savivaldybės įmonė pasirašytų su ja IT paslaugų tiekimo sutartį. Po kurio laiko N. Laurinaitis pakeitė reikalavimą ir kaip kyšio dalį priėmė apmokėtą poilsio kelionę į Egiptą.

2018 metų pradžioje STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl elektroninės sveikatos projekto. Tai padaryta gavus Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos kūrimo išvadą.

„Tarp korupcijos rizikos veiksnių sveikatos apsaugos sistemoje įvardintas nepakankamai išplėtotas IT panaudojimas, nesukurtos reikalingos IT sąsajos tarp atskirų įstaigų, kurios padėtų sėkmingai šį projektą įgyvendinti“, – teigiama pranešime.

Apie atliekamą tyrimą dėl galimos stambaus masto korupcijos Santaros klinikose pranešta vasario pabaigoje.

„Tiriamas galimas kyšininkavimo mechanizmas, kai už laimėtus viešuosius pirkimus iš juridinių asmenų reikalauta neteisėto finansinio atlygio, kuris užmaskuotas kaip parama“, – rašoma STT pranešime.

Įtarimai dalyvavus šiame mechanizme pareikšti aštuoniems asmenims, tarp kurių yra Santaros klinikų vadovas Kęstutis Strupas ir dar trys klinikų informatikos ir plėtros centro darbuotojai. Taip pat paskelbta, kad tyrimą atliekantys pareigūnai lankėsi įmonėse „Atea“ ir „Fortevento“.

Kęstutis Strupas
Kęstutis Strupas
© DELFI / Andrius Ufartas

Vieno tiekėjo problema

Pernai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pristatė 2011–2015 metų IT paslaugų viešųjų pirkimų apžvalgą. Joje nurodoma, kad valstybės įstaigos joms kasmet išleidžia apie 76,5 mln. eurų.

Apžvalgoje pabrėžiama, kad šios paslaugos dažniausiai perkamos iš vieno tiekėjo, o viena esminių problemų – pasirašytų sutarčių priežiūros stoka.

„Lietuvoje įsigalėjusi ydinga tendencija, kuomet Lietuvos IT paslaugų pirkimų konkursai dažniausiai yra vykdomi perkant paslaugas iš vieno tiekėjo. Pavyzdžiui, dviejuose trečdaliuose iš visų 2015 metais Lietuvoje surengtų tarptautinių viešųjų IT paslaugų konkursų, nugalėtojas buvo pasirinktas iš vieno tiekėjo pasiūlymo ir tik 34 proc. atvejų – iš kelių pasiūlymų.

Tuo metu Estijoje IT paslaugos iš kelių tiekėjų viešuosiuose pirkimuose įsigytos 72 proc. tokių konkursų. Latvijoje konkurencingi kelių rinkos subjektų pasiūlymai IT paslaugų srityje sudaro 50 proc. viešųjų pirkimų konkursų“, – apibendrinama VPT dokumente.

Jame dar rašoma, kad 2011–2015 metais IT paslaugas teikiančių įmonių pajamos iš viešųjų pirkimų sudarė vidutiniškai 20 proc. Įdomu ir tai, kad 20 didžiausių tiekėjų sudarytų sutarčių vertė siekė 56,4 proc. visų tiekėjų sudarytų sutarčių vertės.

Tarp didžiausių tiekėjų apžvalgoje yra ir Santaros klinikų skandale minima „Atea“. Ji nuo 2011 iki 2015 metų laimėjo pirkimų už 12,1 mln. eurų, o tai sudarė 4,2 proc. visų valstybės išlaidų šioje srityje.

Pirmoji vieta teko „Affecto Lietuva“ su 18,3 mln. eurų (6,4 proc.), antroji – „Alna Software“ su 15 mln. eurų (5,2 proc.).

„Atea“ taip pat bene dažniausiai buvo vienintelė pateikusi pasiūlymą. Nuo 2011 iki 2015 metų įmonė iš viso dalyvavo 142 pirkimuose, iš kurių 62 buvo vienintelis tiekėjas, o tai sudaro 43,7 proc.

Per tą patį laikotarpį didžiausiais IT paslaugų pirkėjais Lietuvoje buvo „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Viena iš priežasčių – korupcija

Kaip rašoma VPT atstovės spaudai Sigitos Zumerytės-Arlauskienės atsiųstame komentare, korupcija gali būti viena iš priežasčių, kodėl IT paslaugos Lietuvoje dažniausiai perkamos iš vieno tiekėjo, tačiau tikrai ne visais atvejais ir nebūtinai pagrindinė.

Pavyzdžiui, lyginant Lietuvą su Estija galima pastebėti atvirkščią proporciją tarp preliminarių sutarčių mechanizmo taikymo dažnumo.

„Dar galima būtų pastebėti sąryšį tarp to, kad Estijoje veikia valstybinis CIO (Chief information officer, angl. Vyriausiojo informacijos pareigūno) biuras, kokio Lietuvoje nėra (turbūt Informacinės visuomenės plėtros komitetas savo funkcijomis ir galiomis, bent iki šiol, nebūtų tokia pati įstaiga).

Daug problemų dėl nepakankamai vieningos IT strategijos – kuriamos sistemos, vėliau įstaigos naikinamos ar sujungiamos, neįvertinamas TCO (total cost of ownership, angl. su turtu susijusios išlaidos), nesirenkami moderniausi IT kūrimo standartai ir praktikos (pavyzdžiui, vis dar gajus vadinamasis krioklio („waterfall“) tipo sistemos kūrimo metodas, o ne modernesnis, pavyzdžiui, „Agile“ metodas.

Taip susiduriama ne tiek su viešųjų pirkimų, kaip tokių, problematika, tačiau su vadybinio (projektų valdymo) arba techninio pobūdžio problemomis, taip pat vadinamomis „lock-in“ situacijomis“, – dėstė VPT atstovė.

Kodėl STT agentai vis pasibeldžia į duris dėl šių valstybės pirkinių
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasidalina rinką

S. Zumerytė-Arlauskienė taip pat pastebėjo, kad negalima atmesti ir rinkos pasidalijimo rizikos.

„Kai kurie tiekėjai gali susitarti tarpusavyje ar tiesiog iš, pavadinkime, „mandagumo“ nelįsti į pirkimus, kurie yra „ne jų“. Kartais matome tokių rinkos pasidalijimo požymių“, – sakė ji.

Perkančiosios organizacijos dar susiduria su problemomis planuodamos.

„Kuomet sistemose pakeitimus reikia realizuoti skubiai („vakar“), natūralu, kad pagal tokias sąlygas tokius įsipareigojimus drįsta prisiimti tik tie tiekėjai, kurie su sistema dirba jau 5 ar 10 metų.

Šią problemą dar labiau pagilina tai, kad turimos sistemos, jų kūrimas ir tobulinimas dažnai nepakankamai dokumentuojamas, todėl neretai tiekėjams įsigilinimas į kito tiekėjo kurtą sistemą ir jos veikimo principus reiškia papildomas sąnaudas ir papildomą riziką, taip pat žymiai pailgėjusius projekto įgyvendinimo laikus – visa tai taip pat gali turėti įtakos tiekėjams apsisprendžiant ar dalyvauti pirkime“, – pasakojo ji.

S. Zumerytė-Arlauskienė dar nurodė, kad laikoma, jog konkurencijos nebuvimas viešuosiuose pirkimuose paprastai kainą užaugina 25–50 proc.

„Kokia konkurencijos nebuvimo įtaka IT ar kitose srityse atskirai duomenų neturime tačiau, galima manyti jog situacija tikriausiai tokia pati. Tai viena iš rizikingiausių pirkimų grupių, kartu su sveikatos apsauga (medicina), statybomis, kelių tiesimu ir taip toliau.

Iš esmės reikalinga bendra politika, sisteminis ir suderintas valstybės požiūris bei strategija IT technologijų srityje, kuomet orientuojamasi į procesą, bet ne į tikslą, realius vartotojų poreikius, kuomet perkama tiesiog tam, kad pirkti. Vis dėlto Santarose kilusi problema greičiausiai susijusi ne tiek su IT srities pirkimais ar „nesėkmėmis“ juose, o su visai kitais dalykais, kuriuos įvertins teisėsaugos institucijos bei teismas“, – dėstė VPT atstovė.

Kodėl STT agentai vis pasibeldžia į duris dėl šių valstybės pirkinių
© DELFI / Andrius Ufartas

Kartais negeba parengti dokumentų

Valstybės kontrolės informacinių technologijų audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė IT pirkimų situaciją komentavo panašiai.

„Vieno tiekėjo dalyvavimas viešajame pirkime lemia mažesnę konkurenciją ir, tikėtina, didesnę viešojo pirkimo kainą. Priežastys kodėl taip nutinka – dvejopos: iš vienos pusės gali būti specialiai ribojamas kitų tiekėjų dalyvavimas (korupcinio pobūdžio veiklos), iš kitos – tai gali lemti perkančiosios organizacijos negebėjimas tinkamai parengti pirkimo dokumentus“, – dėstė ji.

Ž. Simonaitytė pateikė kelis pavyzdžius. Ji aiškino, kad galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose lemia perkančiosios organizacijos nustatytos konkurso sąlygos, kurios apima ir technines užduotis.

„Jeigu jos yra orientuotos į konkretų tiekėją (dėl neišmanymo netinkamai nukopijuotos nuo kitų paslaugų ir panašiai), kitų tiekėjų dalyvavimas konkurse yra apribojamas. Aišku, rinkos dalyviai, suinteresuoti laimėti konkursą ir matydami šiuos apribojimus, visada gali skųsti pirkimo sąlygas ir pateikti pretenziją, tačiau, kaip pastebima praktikoje, tiekėjai ne visada pasinaudoja šia galimybe“, – pasakojo ji.

Be to, pirkimo dokumentuose gali būti pateikiamos neaiškiai apibrėžtos techninės užduotys (pavyzdžiui, nebaigtinių reikalavimų sąrašas, netiksliai apibrėžtas pirkimo objektas).

„Tiekėjai dėl neapibrėžtumo nenori dalyvauti konkursuose, o ir perkančiosioms organizacijoms vėliau būna sunku užtikrinti tinkamą vykdomų sutarčių priežiūrą“, – sakė Valstybės kontrolės atstovė.

Ji nurodė, kad pernai pristatytoje VPT ataskaitoje buvo pateiktas vienas iš pasiūlymų, kaip padidinti konkurenciją šioje srityje.

„Tai – preliminariųjų sutarčių sudarymas su keliais tiekėjais vienu metu, o jau turint konkretų poreikį, tiekėjai vertintų, už kokią sumą galėtų įvykdyti konkrečia užduotį“, – priminė Ž. Simonaitytė.

VPT ataskaitoje dar paaiškinama, kad perkančiosios organizacijos sudaro paslaugų sutartis, kuriose apibrėžiamos ne konkrečios užduotys, o tik IT paslaugas teikiančių specialistų darbo valandų skaičius.

„Sutartyse nenumatomas iš anksto sutartas konkrečiai užduočiai įvykdyti skiriamas valandų skaičius. Todėl perkančioji organizacija apmoka visą, konkrečiai neapibrėžtą, paslaugų tiekėjo laiką, neįvardinant, kiek laiko paslaugų tiekėjui prireikė vienai ar kitai užduočiai įvykdyti.

Neturint bazinio rodiklio ir susitarimo apie planuojamą valandų skaičių konkrečiai užduočiai įvykdyti, perkančioji organizacija netenka galimybės įvertinti atlikto darbo efektyvumą“, – rašoma ataskaitoje.

DELFI primena, kad viena iš Idėjų Lietuvai – biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas.

3 idėjos Lietuvai
3 idėjos Lietuvai
© DELFI
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (2)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Pasaulio ekonomikos forumas atšaukė 2021 metų viršūnių susitikimą Singapūre papildyta

Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) pirmadienį paskelbė atšaukęs metinį pasaulio politikos,...

Teismas perpus iki 3 mln. eurų sumažino baudą „Vilniaus vandenims“

Teismas nuo 7,56 mln. iki 3,02 mln. eurų sumažino Aplinkos apsaugos departamento (AAD) skirtą...

Ruginienė apie planuojamą naują lengvatą: neramu, ar neteks padengti vartotojams (7)

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė sako teigiamai vertinanti...

Nausėda Seimui siūlo 50 eurų didinti NPD: uždirbantys MMA gautų 10 Eur daugiau (117)

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus,...

Top naujienos

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (105)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (2)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai: vyksta slapti, maži susirinkimai, gąsdinamas personalas (255)

Dėl atleistos medikės savižudybės ir prieš ją, kaip teigiama, nukreipto mobingo dėmesio centre...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (10)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...

Nuolat atsiverianti Izraelio žaizda: jeigu įsijungs daugiau veikėjų, konfliktas gali išaugti į rimtą karą (197)

Aštrėja padėtis Jeruzalėje , kur tęsiasi susirėmimai, smurtas ir apšaudymai tarp Izraelio ir...

Agnė Keizikienė | D+

Vyrų „menopauzė“ – andropauzė: kas tai yra ir kaip ji veikia vyrų lytinę funkciją?

Jei apie moterų menopauzę, jos simptomus ir gydymo būdus viešojoje erdvėje kalbama kone kasdien,...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Kovido antikūnų testą sukūręs Gylys: jau spėjau įsitikinti, kad Lietuvai vietos gamintojų nereikia (5)

Unikalūs dalykai šiuo momentu kuriami ir dar unikalesni tyrimai atliekami Riešėje , buvusioje...

Bruce Einhorn | D+

„Žinių nebesulaukiau“: kaip Kinija praleido progą sukurti vakciną

Telefonas suskambo pačioje „Covid-19“ pandemijos pradžioje. Drew Weissmanas, Pensilvanijos...