„Nordea Bank Lietuva” ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad šie žmonės – visiškai teisūs.
„Jaučia įmonės (ekonomikos augimą - DELFI). Bet jos per krizę būna patyrę nuostolius, todėl dalį pinigų skiria nuostoliams kompensuoti, dalį pinigų – kaupti buferiui, jei vėl sunkūs laikai ateitų“, - kalbėjo ekonomistas.
Analitikų spėjimu iš tiesų dauguma gyventojų atlyginimų augimą turėtų pajusti 2014-2015 m.
Ekonomistas aiškino, kad gyventojai labai greitai pajustų didesnes pajamas, jei vidutinis darbo užmokestis augtų greičiau nei visa ekonomika. Tačiau tokiu metu iškyla naujos bėdos – vildamiesi, kad pajamos ir toliau sparčiai augs, gyventojai pradeda aktyviau skolintis ir daryti praeities klaidas.
Vis dėlto Ž. Mauricas pastebi, kad Lietuvoje darbo užmokesčiui tenkanti BVP dalis yra labai maža – 39 proc. Švedijoje, pavyzdžiui, - 54 proc., Estijoje – 47 proc.
