Ekonomistai sutaria, kad ekonominė padėtis šalyje tiesiogiai lemia šešėlinės veiklos mastus, tačiau akivaizdu, kad atlyginimų dydis ar mokesčių našta nėra vieninteliai veiksniai, lemiantys gyventojų toleranciją nelegaliai veiklai šalyje.
Pasak ISM Executive School konsultanto, psichologo dr. Arvydo Būtos, šešėlinės ekonomikos lygį Lietuvoje lemia ne tik ekonominiai faktoriai, bet ir gyventojų psichologiniai veiksniai, istorinė patirtis, neigiamos nuostatos valdžios atžvilgiu, polinkis pateisinti neleistinas veiklas. Dar daugiau, pasak psichologo, kiekvienas iš mūsų turi šešėlinę asmenybės pusę, linkusią į šešėlines veiklas. Ją pažinti ir pažaboti pirmiausia padės tinkamas auklėjimas.
Esame linkę ginti neteisiuosius
Remiantis psichologu Karlu Gustavu Jungu, žmonės linkę demonstruoti savo herojiškas savybes, kurias ugdo, sekdami teigiamu pavyzdžiu. Tuo tarpu šešėlines, neigiamas, asmenybės savybes esame linkę maskuoti ir slėpti. Jų nedemonstruojame ne tik aplinkiniams, esame linkę neva nematyti aplinkinių ir artimųjų neigiamų veiksmų. „Šie psichologiniai mechanizmai gali būti siejami ir su mokesčių slėpimo tolerancija bei kitais šešėlinę ekonomiką skatinančiais veiksniais. Juk šeimoje, giminėje negatyvūs dalykai paprastai nutylimi ir nuslepiami. Neskatiname artimųjų juos atskleisti, juo labiau – su jais kovoti ar kreiptis pagalbos į institucijas“, – sakė psichologas.
Jis teigė, kad remiantis kompanijos TNS atliktu tyrimu „Lietuva archetipų žemėlapyje“, mūsų šalyje vyrauja bičiuliškos natūros gyventojų tipas. „Lietuvos gyventojai vieni kitus traktuoja kaip bičiulius. Nesame linkę išduoti bičiulių, net tada kai šie elgiasi neteisingai. Tai – uždaros visuomenės bruožas. Nutylime apie neteisiuosius, net jei patys nuo jų nukenčiame. Nutylėjimo kultūra turi ir istorinių šaknų: tai – baudžiavos, sovietinių represijų palikimas“, – teigė A. Būta.
Juo nuomone, kuo uždaresnė visuomenė – tuo labiau slepiamas šešėlis. „Mes turime labai gerus įgūdžius slėpti savo šešėlius, vis tik esame pusbrolių tauta. Slėpdami aplinkinių neigiamus veiksmus tarsi užsitikriname, kad nebūsime išduoti ir patys“, – pridūrė konsultantas.
Valstybė traktuojama kaip priešas
Pasak psichologo, šešėlio mastai Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pasitikėjimo valstybe, valdžia ir valstybinėmis institucijomis. Lietuvos gyventojai jas vertina negatyviai, todėl nėra linkę elgtis sąžiningai ir puoselėti bendrą gerovę.
„Valdžia, kuri užtikrina valstybės gerovę Lietuvoje vertinama negatyviai. Ja nepasitikima, ji kritikuojama, jos sprendimų nepaisoma. Tam įtakos turėjo socializmo laikai. Sovietmečiu šešėlio kultūra klestėjo, jos demaskavimas neturėjo prasmės. Iš šešėlinės ekonomikos pasipelnydavo bene kiekvienas. Nepriklausomybės metais valdžia suteikė nedaug priežasčių ja pasitikėti. Valdžios sprendimai keitėsi, trūko tęstinumo ir nuoseklumo jos sprendimuose. Todėl žmonės linkę orientuotis į trumpalaikę naudą, šiuo momentu gaunamas pajamas, o ne ilgalaikę visuomenės ir valstybės gerovę“, – sakė A. Būta.
Be to, Lietuvos gyventojai valdžią suvokia kaip iš išorės primestą galią. „Mes esame kryžkelės tauta, ne kartą mums buvo primesta kitų valstybių valia. Istoriškai išvystėme netikrumą ir įtarumą. Šiuo metu nėra su kuo kovoti, todėl nepasitikėjimas ir įtarumas nukreipiamas į aukštesnės galios vienetą. Taigi, valstybė, partijos, kaip galios elementai, tampa priešiška galia. O tai, kas nuslepiama nuo priešo, nėra traktuojama kaip neigiama elgsena“,– aiškino A.Būta.
Rusijos grėsmė gali sumažinti šešėlį?
Pasak psichologo, ilgainiui Lietuvos gyventojai mažiau toleruos šešėlį ir patys ims elgtis sąžiningiau. „Gyventi šešėlinėje valstybėje, su savo asmeniniais šešėliais yra sunku. Paprasčiau gyventi sąžiningai, nebijant ir nesislapstant. Esu linkęs tikėti, kad ne tik jaunoji karta imsis keisti nusistovėjusias šešėlinės valstybės tradicijas, užsienio investuotojai, tarptautinės kompanijos, plečiančios savo veiklą Lietuvoje, įtvirtins skaidraus verslo kultūrą“, – sakė A. Būta.
Jis paminėjo, kad dabartinė makroekonominė ir politinė situacija, susijusi su Rusijos grėsme, taip pat gali paskatinti Lietuvos gyventojus kritiškiau vertinti neskaidrią verslo aplinką. „Rusijos invazijos grėsmė gali paskatinti tautą susitelkti. Mąstant apie galimą valstybingumo praradimą kritiškiau vertinamos esamos valstybės ir valdžios ydos, gyventojų susitelkimas gali paskatinti teigiamas permainas tiek versle, tiek politikoje, tiek visuomenėje“, – pridūrė A. Būta.
Šešėlio kultūrą gali sumažinti kritinis mąstymas
Psichologui antrino žurnalistas ir lektorius, iniciatyvos už skaidrų verslą „Baltoji banga“ Tarybos narys, Romas Sakadolskis. Pasak jo, skaidrumo puoselėjimui teigiamos įtakos turės kritiškas gyventojų požiūris, gebėjimas reikalauti valdžios atskaitomybės, poreikis tikrinti jos veiksmus. „Kuo daugiau žmonių kritiškai mąsto, tuo dažniau ir garsiau reikalaujama skaidrumo, kitaip tariant galimybės pasitikėjimą valdžia patikrinti. Deja, valdžia ir verslas kol kas velkasi skaidrumui iš paskos“, – sakė lektorius.
R. Sakadolskis akcentavo, kad skaidrumo kultūrą Lietuvoje gali paskatinti ir teigiamas verslo įmonių pavyzdys. „Verslininkas žino, kad sąžininga veikla laiduoja ilgalaikę sėkmę: nereikia imtis rizikingos veiklos po stalu, nereikia gaišti laiko ir skirti pastangų perprasti vogimo, slėpimo kultūrą bei taisykles, nereikia meluoti nei sau, nei kitiems. Teigiamas verslininkų pavyzdys paskatins keistis visuomenės nuostatas, juk „geram meistrui“ ir geram žmogui negaila ir daugiau sumokėti“, – įžvalgomis dalijosi R. Sakadolskis.