Pasak A. Šileikos, beveik visos ankstesnės ir dabartinė Vyriausybės deklaravo kuriančios socialiai orientuotą valstybę.
„Nelygybė pas mus tikrai auga, skurdas taip pat – ne tik santykinis, bet ir absoliutus. Kartu didėja ir socialinė atskirtis. Pagaliau neauga vidurinioji klasė – ji praktiškai stagnuoja ties 14-16 proc. Išvada – deklaruotas tikslas iš principo yra tik deklaracija, o realybė kita“, - DELFI sakė A. Šileika.
A. Šileikos teigimu, kuriame nesocialiai orientuotą visuomenę. Žmonės blaškosi, šalyje nėra stabilumo, visuomenė nekonsoliduota. Jo teigimu, socialiai orientuota valstybė turi vystytis vienalytiškumo linkme – žmonių pajamos vienaip ar kitaip turi judėti į nelygybės mažėjimą.
„Šiuo metu turime atvirkščią variantą – per nedaug laiko ir pakankamai pastebimai išaugo nelygybė tarp skirtingų klasių“, - konstatuoja mokslininkas.
Supanašėjome su rusais
„Jei šios klasės nėra, nėra socialinio stabilumo, žmonės bruzda ir taip destabilizuoja visuomenę“, - teigia A. Šileika. Jis pateikė visuomenės blaškymosi pavyzdžių per rinkimus - iš pradžių lietuviai puolė į dešinę reikalaudami Vytauto Landsbergio, nepasitenkinę metėsi į kairę, tačiau nusivylė ir kairiaisiais.
Dabar visuomenė linkusi tikėtis pranašais – pažadais gyventi geriau, vilionėmis geresnio gyvenimo sulaukti po 111 dienų. „Pagaliau ir Arūno Valinsko pareiškimai, kad nereikia partijos programos – užtenka 10 Dievo įsakymų“, - kalbėjo A. Šileika.
Mokslininkas pateikė vidurinei klasei priklausančių medikų pavyzdį – negaudami deramo atlyginimo, jie bėga į užsienį, bruzda jų profsąjungos. „O kada šeimos skursta, trynimasis prasideda ir šeimų lygyje – pradedant nuo to, kad tu mažai uždirbi, koks tu vyras, kaimynės vaikai taip ir taip rengiasi, taip ir taip valgo. Taip pradedame į kaimynus kreivai žiūrėti – į verslininką ar kurį kitą, turintį daugiau pajamų – sakome, kad jis spekuliantas. Nėra visuomenės solidarumo“, - konstatavo A. Šileika.
Pasak A. Šileikos, didėjantys skirtumai tarp pajamų priešina žmones ir sukelia nepasitikėjimą valdžia.