Kodėl lietuviai tiki pranašais ir ima pavydėti kaimynams

Per daugiau nei 20 nepriklausomybės metų Lietuva nesukūrė socialiai orientuotos visuomenės, toliau didėjanti nelygybė ir vidurinės klasės nebuvimas lemia, kad nėra socialinio stabilumo, visuomenė blaškosi ir tiki pranašais. Taip trečiadienį Vilniuje surengtoje konferencijoje kalbėjo Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Algis Šileika.

Pasak A. Šileikos, beveik visos ankstesnės ir dabartinė Vyriausybės deklaravo kuriančios socialiai orientuotą valstybę.

„Nelygybė pas mus tikrai auga, skurdas taip pat – ne tik santykinis, bet ir absoliutus. Kartu didėja ir socialinė atskirtis. Pagaliau neauga vidurinioji klasė – ji praktiškai stagnuoja ties 14-16 proc. Išvada – deklaruotas tikslas iš principo yra tik deklaracija, o realybė kita“, - DELFI sakė A. Šileika.

A. Šileikos teigimu, kuriame nesocialiai orientuotą visuomenę. Žmonės blaškosi, šalyje nėra stabilumo, visuomenė nekonsoliduota. Jo teigimu, socialiai orientuota valstybė turi vystytis vienalytiškumo linkme – žmonių pajamos vienaip ar kitaip turi judėti į nelygybės mažėjimą.

„Šiuo metu turime atvirkščią variantą – per nedaug laiko ir pakankamai pastebimai išaugo nelygybė tarp skirtingų klasių“, - konstatuoja mokslininkas.

Supanašėjome su rusais

Profesorius sako, kad Vakaruose vidurinioji klasė sudaro apie du trečdalius visuomenės. Tuo metu mūsų vidurinė klasė, kurios tėra 14-16 proc., esą panaši į Rusijos.

„Jei šios klasės nėra, nėra socialinio stabilumo, žmonės bruzda ir taip destabilizuoja visuomenę“, - teigia A. Šileika. Jis pateikė visuomenės blaškymosi pavyzdžių per rinkimus - iš pradžių lietuviai puolė į dešinę reikalaudami Vytauto Landsbergio, nepasitenkinę metėsi į kairę, tačiau nusivylė ir kairiaisiais.

Dabar visuomenė linkusi tikėtis pranašais – pažadais gyventi geriau, vilionėmis geresnio gyvenimo sulaukti po 111 dienų. „Pagaliau ir Arūno Valinsko pareiškimai, kad nereikia partijos programos – užtenka 10 Dievo įsakymų“, - kalbėjo A. Šileika.

Mokslininkas pateikė vidurinei klasei priklausančių medikų pavyzdį – negaudami deramo atlyginimo, jie bėga į užsienį, bruzda jų profsąjungos. „O kada šeimos skursta, trynimasis prasideda ir šeimų lygyje – pradedant nuo to, kad tu mažai uždirbi, koks tu vyras, kaimynės vaikai taip ir taip rengiasi, taip ir taip valgo. Taip pradedame į kaimynus kreivai žiūrėti – į verslininką ar kurį kitą, turintį daugiau pajamų – sakome, kad jis spekuliantas. Nėra visuomenės solidarumo“, - konstatavo A. Šileika.

Pasak A. Šileikos, didėjantys skirtumai tarp pajamų priešina žmones ir sukelia nepasitikėjimą valdžia.