Šuliniai – vis dar jūroje
Atostogas Palangoje pati testavau net dvejus metus iš eilės. O dešimt metų ignoravau šį kurortą. Skųstis galėjau daug kuo, tik ne įspūdžių stoka. Kasdien, karštligiškai bandydami aplenkti minią, pirmiausia nusiirdavom prie jūros, tada, laviruodami tarp ištiestų ant smėlio kojų, dar žirgliodavome ne mažiau kilometro. Daugiau savaitės neištvėriau, tačiau kitąmet ir vėl netyčia atsidūriau Palangoje.
Saulėlydžiai buvo nuostabūs, tik prie jūros stengdavomės neužsibūti – kad nereikėtų, ausis suskliaudus, į laikinus namus grįžti tamsiomis miestelio gatvėmis. Maudėmės irgi ne bet kur – gal esu pernelyg reikli, tačiau iš jūros kyšantys neestetiški vamzdžiai ir čiaupai man nekelia pasitikėjimo.
Beje, tai dar būtų pusė bėdos. Centriniame paplūdimyje teko įkristi ir į vieną iš betono šulinių, kurie, kiek pamenu iš vaikystės, buvo toli krante, o dabar grėsmingai pasislėpė vandenyje.
Palangos savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Romualdas Večerskis neslepia: „Stengiamės tas vietas pažymėti. Pastarieji ketveri penkeri metai buvo labai žiaurūs – ten, kur anksčiau buvo vandentiekis, dabar tyvuliuoja jūra. Kasmet nupjauname apie 10 tokių vamzdžių, tačiau jūra vis išplauna naujus. Tiesti naujo vamzdyno tikrai nėra už ką – komunaliniai reikalai kol kas nustumti į paskutinę vietą“.
Veiksmingų priemonių, kaip sustabdyti jūros veržimąsi į sausumą, vis dar nerasta. Užsienyje ši problema sprendžiama įvairiai, tačiau mums reikia patikėti Palangos savivaldybės darbuotojais, kad artimiausiu metu mokslininkai pateiks jiems galutines išvadas ir koks nors sprendimas bus priimtas.
Tiesa, paplūdimiai jau bus švaresni. Pagaliau įsigyta moderni valymo įranga, daug kokybiškesnė už neefektyvų, o kartais ir nesąžiningą rankų darbą. Tokia, kokią Nida jau turi bene penkerius metus.
Investicijos jai kauptos po truputį ir pirkta dalimis – mat pradedant nuo nulio reikėtų iškart „pakloti“ pusę milijono litų. Gal matydami mažiau netvarkos ir patys tapsime tvarkingesni, nebekasime į smėlį maisto likučių, nuorūkų ar stiklo šukių?
Mėlynosios vėliavos programa
Šio sezono Palangos pasididžiavimu turėtų tapti paplūdimys prie Birutės kalno. Palangos savivaldybės ekonominės plėtros skyriaus vedėja Lina Šemetulskytė tikisi, kad birželio pabaigoje čia suplevėsuos Mėlynoji vėliava.
Mėlynosios vėliavos programa vykdoma 24 valstybėse. Joje dalyvaujantys paplūdimiai įtraukiami į tarptautinius turizmo katalogus, kaip atitinkantys tarptautinius reikalavimus poilsio zonoms, kurių yra net 27. Vienas iš jų, turbūt kainavęs Savivaldybei brangiausiai – šiuolaikiški tualetai su dušais. Vienam tokiam statiniui išleista per 150 tūkst. Lt.
Prie šios sumos reikėtų pridėti išlaidas gelbėjimo stočiai, ypatingam gelbėtojų apmokymui, naujiems gėlo vandens čiaupams ir pan. Kainuoja ir programos palaikymas – už dalyvavimą joje teks mokėti tam tikrą mokestį, o vos tik bus pastebėtas koks nors trūkumas, vėliava tuojau bus nuleista.
Dėl šios priežasties ir pasirinkta vieta prie Birutės kalno. „Bandyti ją iškelti prie tilto – pernelyg rizikinga. Tereikia, kad vanduo būtų nepakankamai švarus, ir vėliavą teks nuleisti. Antras toks paplūdimys galėtų būti Šventojoje“, – sako L. Šemetulskytė.
Savivaldybės darbuotojai neturi iliuzijų, kad Palanga artimiausiu metu taps patraukli Vakarų Europos poilsiautojams. Nors Palangos turizmo informacijos centras jau keletą metų dalyvauja tarptautinėse turizmo parodose, jo atstovybės yra Švedijoje, Latvijoje, Estijoje ir pan., kurortu labiausiai domisi poilsiautojai iš Rusijos ir Baltarusijos.
Kad Palanga taptų tikru Europos kurortu, anot L. Šemetulskytės, pirmiausia reikia pasiekti Vakarų standartus atitinkančią paslaugų kokybę – tai Europos kurortuose savaime suprantamas dalykas: kitaip tariant, sutvarkyti gatves, įrengti pasivaikščiojimo takus, juos normaliai apšviesti, paplūdimiuose pastatyti šiuolaikiškus tualetus su dušais, taip sakant, pakeisti visą miesto infrastruktūrą. Su nedideliu Savivaldybės biudžetu, net ir gavus finansinę paramą iš fondų, tai padaryti nelengva.
Verslininkai prisimena, kaip Palangos savivaldybė prieš keletą metų nesugebėjo panaudoti jai skirtų 4 mln. Lt., ir šie pinigai grįžo į valstybės biudžetą. Todėl Palangos mero įsipareigojimai 15 reikalingų tualetų pastatyti per 15 metų (po vieną per metus) jų neįtikina. Jei verslininkams ir valdininkams pavyktų susitarti, privatūs tualetai čia išdygtų greičiau.
Kada Palangoje bus šviesu
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ savininkės Onos Mackevičienės, sudėjus valstybinio ir privataus sektoriaus finansus, reikalai pajudėtų daug sparčiau: „Visi supranta, kad reikia keisti inžinerinius tinklus. Juk buvo ne viena nelaimė: sugedus vandens perpumpavimo stočiai, visi teršalai pateko į jūrą, sprogus kanalizacijos vamzdžiui, vėl viskas nutekėjo Rąžės upeliu.
O kiek panašių įvykių nežino net vietos gyventojai? Reikėtų sutvarkyti bent centrinę kurorto dalį – poilsio zoną apie Vytauto gatvę, o ką jau kalbėti apie visą pajūrio ruožą nuo Nemirsetos iki Šventosios. Jame suformuota daugybė sklypų gyvenamiesiems namams statyti. Keičiant inžinerinius tinklus, čia atsirastų apšviestos gatvės. Vienai Savivaldybei tai neįkandama.
Net jei 70 proc. lėšų būtų gauta iš fondų, likę 30 proc. vis tiek sudarytų apie 100 mln. Lt. Savivaldybė būtų priversta imti paskolą. Todėl racionalu įvesti rinkliavą iš žmonių, norinčių statyti sklype namą (vienkartinę 20–30 tūkst. Lt įmoką). Tai nebūtų nusikaltimas, nes žmogus gautų visą infrastruktūrą“. Verslininkės nuomone, savarankiškai namų savininkai į infrastruktūrą investuoja daug didesnes sumas.
Deja, šis planas – tik graži idėja. Entuziastų savanorių, galinčių paskaičiuoti, kiek realiai kainuotų toks projektas, neatsiranda. Mat nelabai tikimasi, kad šiuo metu jį pavyks „pramušti“ valdininkams.
Iki Europos – 15 metų
Kol kas Savivaldybė užsimojo rekonstruoti tik pagrindinę – J. Basanavičiaus gatvę. Pirmus rezultatus poilsiautojai išvys birželio pabaigoje.
Patvirtintas ir miesto plėtros iki 2015 m. strateginis planas. Pagal jį Palanga turėtų tapti aktyvios rekreacijos ir reabilitacinio-sanatorinio gydymo kurortu su šiuolaikinių pramogų ir paslaugų gausa. Bet kol kas Palangoje nėra net viešbučių su gera konferencijų sale, kur tilptų daugiau nei 90 žmonių.
„Miestą labai puošia 5 žvaigždučių „Palanga“, bet viešbučio kainos pritaikytos tik turtingiems užsieniečiams. Palangą būtų galima padaryti seminarų miesteliu. Visi su malonumu čia važiuotų net ne sezono metu“, – įsitikinusi O. Mackevičienė.
Palangiškiai sako, kad vegetuoja ir senosios Palangos sanatorijos. Daug jų privatizuota, todėl be valstybės paramos sunkiai atsinaujina. Palangos mero pavaduotojas Salvijus Jodka nesutinka: „Palangos sanatorijos visada turi pacientų, be to, į jas siunčiami ligoniai, kurių gydymą pagal sutartį apmoka Valstybinė ligonių kasa. Pastaruoju metu jos aktyviai reklamuojasi Rusijoje“.
Sanatorinio gydymo populiarumą tarp buvusios Sovietų Sąjungos šalių S. Jodka aiškina tradicijomis: gydymą čia kompensuodavo valstybė, todėl žmonės jo ilgisi, o vakariečiai nepratę atlikti procedūras visą dieną. Bet kas trukdo pasiūlyti mažesnį paslaugų paketą? Vėl europietiški standartai...
Vizitinė Palangos kortelė
Anot verslininkės O. Mackevičienės, Palangoje trūksta ir naujų modernių pastatų: „Miesto Savivaldybė dabar įsikūrusi keliuose pastatuose, esančiuose poilsio zonoje. Gal būtų racionaliau juos išparduoti – juk tai puikios vietos – ir už gautus pinigus pastatyti naują administracinį pastatą? Puiki vieta jam – tarp naujo mikrorajono ir senosios Palangos.
Strategiškai pastatas taptų Palangos vizitine kortele, nes būtų matomas įvažiuojant į miestą. O kol kas važiuojantys pro šalį mato tik sovietines bazes. Gal ne vienas, pamatęs ne itin patrauklų vaizdą, ir neužsuka. Nauji administraciniai pastatai (Savivaldybė, policija ir pan.) pakeistų aplinką, o ir vietos gyventojams būtų patogu – du trečdaliai jų gyvena naujame rajone“.
Kaip nekilnojamojo turto savininkei, jai aišku – kuo labiau miestas gražės, kuo daugiau atsiras įvairiausių paslaugų, tuo geriau bus visiems, verslininkams irgi. Tai kodėl negalvojama apie tai, kad viename sklype galima įrengti, pavyzdžiui, kaimo turizmo vienkiemį mieste, o kitame – moto turizmo trasą, kurios dažnokai pasigenda užsieniečiai.
Įstojus į ES, žemę pajūryje lengviau galės įsigyti ir užsieniečiai. Jie domisi vietomis automobilių stovėjimo aikštelėms ir pastatams, kuriuos galėtų išnuomoti. Tačiau dažnai užsieniečių pageidavimai tiesiog neįgyvendinami.
Nelengva arti jūros rasti net poros laisvų hektarų, ką jau kalbėti apie 25 ha (golfo laukams): daug žemių išparduota, laukia grąžinimo eilės arba priklauso Pajūrio regioniniam parkui. Todėl ir nedygsta pelningi objektai: nauji sporto kompleksai, pramogų centrai ir pan. Gerai būtų ir vandens atrakcionų parkas, kurį ketina statyti net Druskininkai.
Palangos valdininkai tikina, kad vietos verslininkai turi pakankamai lengvatų, tačiau dirba vangiai. Verslininkai atsikerta, kad visur susiduria su biurokratiniais draudimais. O mums reikia tik laukti, kol kurorto valdininkai ir verslininkai ras bendrą kalbą. Juk visi norime to paties – gražėjančios, švarios Palangos.
