Pasak ūkio ministras Petro Čėsnos, "Klaipėdos nafta" turi parduoti bendrosios įmonės akcijas ir atgauti investuotus pinigus kartu su palūkanomis: "Jeigu šie pinigai būtų banke, "Klaipėdos nafta" būtų uždirbusi. Todėl reikia atgauti daugiau, negu buvo sumokėta", - sakė ūkio ministras.

"Klaipėdos tranzito serviso" įstatinis kapitalas siekia 100 tūkstančių litų. Įmonę lygiomis dalimis įkūrė buvusio premjero Rolando Pakso vadovavimo metu "Klaipėdos nafta" su Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos, taip pat pramonininkų vadovo Bronislovo Lubio kontroliuojamu Krovinių terminalu.

Ūkio ministras sakė, kad jeigu "Klaipėdos naftai" nepavyks parduoti akcijų, ji kitą jų dalį turėtų išpirkti iš Krovinių terminalo.

Komentuodamas "Klaipėdos naftos" pasitraukimo iš bendrosios įmonės priežastis, P.Čėsna teigė taip nusprendęs, kai į viešumą iškilo nelabai suprantami dalykai. "Manau, "Klaipėdos nafta" gali išsiversti ir be šios organizacijos", - apie "Klaipėdos tranzito servisą" sakė ministras.

Vienas Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos vadovų, Krovinių terminalo valdybos pirmininkas Rimandas Stonys teigė lauksiąs "Klaipėdos naftos" pasiūlymų dėl "Klaipėdos tranzito serviso": "Pirksime brangiau ar pigiau, ar visai nepirksime, dar negaliu atsakyti. Jei valdžiai atrodo, kad neįmanoma dirbti kartu su privačia įmone, siekiant bendrų tikslų, ką padarysi".

R.Stonys svarstė, jog "Klaipėdos naftos" vadovas D.Kaubrys ar ūkio ministras P.Čėsna gali turėti interesų, kad atsirastų kitos bendrovės, teigia dienraštis.

Naftos produktų eksportuotojai mano, kad "Klaipėdos tranzito servisas" pirmiausia rūpinsis krovinių pritraukimu į Krovinių terminalo valdomą krantinę, kurioje statomas naftos produktų terminalas, galėsiantis per metus eksportuoti 2 mln. tonų krovinių.

Rinkos dalyvius, anot dienraščio, stebina tai, kad "Klaipėdos nafta" rengiasi dalytis su Krovinių terminalu krovinius, kai pati neišnaudoja perkrovimo apimčių. Šįmet "Klaipėdos nafta" planavo perkrauti net 7,1 mln. tonų krovinių, o iki šiol perkrauta tik 3,7 mln. tonų.

"Klaipėdos nafta" su Krovinių terminalu rengia ir bendradarbiavimo sutartį, kurioje būtų numatytas abipusis bendrovių atsiskaitymas už paslaugas, mat "Klaipėdos nafta" ketina naudotis Krovinių terminalo krantinėje tiesiamu vamzdynu, o pastarasis - kitais "Klaipėdos naftos" įrenginiais.

Ūkio ministras P.Čėsna sakė, kad bendradarbiavimo susitarimo tarp įmonių ministerija neblokuos, jei tai bus ekonomiškai naudinga, svarbu, kad "Klaipėdos nafta" nepermokėtų už naudojimąsi vamzdynu.

"Klaipėdos naftos" valdybos vadovas Armantas Gintautas teigė, kad jei "Klaipėdos nafta" perkrautų projekte numatytus naftos produktų kiekius, be to, daug eksportuotų "Mažeikių nafta", reikėtų naudoti ir Krovinių terminalo valdomą krantinę.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją