Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadybos pirmininkas Nerijus Udrėnas po valdybos posėdžio penktadienį žurnalistams sakė, kad įmonės vadovybė vertino sankcijas teisine prasme, bet nerodė pakankamo aktyvumo informuojant akcininką dėl galimo krovinio judėjimo per Klaipėdos uostą ir galimą įtaką įmonės reputacijai.
„Įmonės vadovybė, sužinojusi, kad kroviniai judės ir po gruodžio 8 d. išart neinformavo akcininkų ir valdybos, nors tiek pagal įstatus, tiek pagal lūkesčių laišką rašytą Susisiekimo ministerijos valdybai ir įmonei, tai yra esminė informacija, kurią reikia iš karto komunikuoti“, – kalbėjo jis.
Anot N. Udrėno, įmonės vadovas nepažeidė ES ar JAV sankcijų ar kitus teisės aktų, tačiau iki galo neišpildė ir neveikė pagal savininko lūkesčius ir suformuotus tikslus.
„Ar vadovas pažeidė sankcijas, tiek Europos, tiek JAV ar kitus teisės aktus? Ne. Tačiau ar išpildė ir įvykdė savininko lūkesčius pagal įstatuose ir laiške suformuotus tikslus? Tikriausiai ne iki galo.
Įmonė planavo, kad neliks trąšų krovos ir neliks pajamų dėl tos krovos. Noriu pabrėžti, uosto įmonė nekrauna trąšų, tai infrastruktūrinė įmonė, aptarnauja laivus, kurie atplaukia ir išplaukia iš uosto.
Įvertinome tai, kad uosto vadovybė suprato, jog trąšų nutraukimas rimta rizika. Tačiau sužinojus gruodžio pirmą dieną, kad trąšos ir toliau judės, įmonės vadovas tikrai neinformavo valdybos, nors tam proga buvo. Ar pasidalino su ministru, jau kitas klausimas. Tai rodo nuoširdaus aktyvaus uosto vadovo bendradarbiavimo trūkumą.
Valdyba ir įmonės komanda turėjome profesionalų bendravimą, priėmėme daug svarbių sprendimų, kurie užtikrins tolesnes investicijas, konkurencingumą, tačiau šis epizodas parodo tam tikrą nuoširdaus bendravimo stoką. Komunikacijos trūkumą. Tai valstybinė įmonė, valdyba gali tik pateikti platesnį matymą ir kontekstą, taip ir padarysime. Visą pateiktą informaciją, kurią pateikė įmonė, mūsų šitos diskusijos apibendrinimus pateiksime ministrui, ministerijai, ministras priims sprendimus.
Savo ruožtu valdyba nesiūlo atleisti vadovo. Mūsų manymu reikia tęsti toliau darbus. Esame pasirengę kartu su ministerijos pagalba toliau ieškoti sisteminių sprendimų, siekiant pagerinti bendradarbiavimą, priimamų sprendimų skaidrumą ir tinkamą visuomenės informavimą“, – kalbėjo N. Udrėnas.
„Mes, kaip valdyba, pasirengę dirbti toliau su vadovu ir baigti numatytus darbus, nes komanda yra gera, profesionali, tikrai padarėme daug darbų, nuopelnas didžiausias komandai, kuri rengė dokumentus ir juos įgyvendino. Tikrai galime didžiuotis tuo, kas yra svarbu, – pinigai buvo išleidžiami efektyviai, pavyzdžiui, išgilinama daugiau ir efektyviau, nei kad buvo suplanuoti pinigai, vadinasi, konkurencija buvo gera, dalyvaudavo daugiau veiklos subjektų.
Bendrai vertinant, buvo padarytas nemažas žingsnis į priekį, valdant įmonę, bet nuoširdaus bendravimo ir bendradarbiavimo paskutinis epizodas parodė, kad turėtume gilinti šiuos aspektus. Nesunku paskambinti, kai sužinai tokią esminę informaciją. Tai šiek tiek yra nuviliantis aspektas“, – pažymėjo valdybos pirmininkas.
Paklausus, kaip uostas galėtų prisidėti prie „Belaruskalij“ trąšų tranzito stabdymo, valdybos pirmininkas aiškaus atsakymo neturi: „Tai mano kompetenciją šiek tiek viršijantis klausimas. Tačiau esame pasirengę bendradarbiauti su ministerija ir Vyriausybe, ieškant šių sprendimų.“
N. Udrėnas patikslina, kad iš Susisiekimo ministerijos gautame lūkesčių laiške nėra minima trąšų problematika.
„Tai – bendro pobūdžio dokumentas, numatantis prioritetus tuometiniui laikotarpiui, į kuriuos darbus reikėtų atkreipti dėmesį. <...> Tokiame laiške abejočiau ar turėtų būti įtraukiami tokie konkretūs klausimai (kaip baltarusiškų trąšų tranzitas – Delfi)“, – paaiškina jis.
Prieš savaitę ministras M. Skuodis pareiškė, jog dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito sunkiai įsivaizduojantis, kaip Klaipėdos uosto vadovybė galėtų dirbti toliau.
Uosto direkcija yra valstybinė įmonė, jos generalinį direktorių skiria ir atleidžia susisiekimo ministras.
Konkursą laimėjęs A. Latakas uostui vadovauja nuo 2020 metų birželio, į postą jį paskyrė tuometinis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
