Mažina stresą, padeda sąnariams
Akcijos „Klaipėda – mineralinių vandenų kurortas“ sumanytojai tikino, jog uostamiestis yra vienintelis Lietuvos miestas, kuris šildymui naudoja geoterminę energiją.
Tarptautinėse laboratorijose atlikti tyrimai, galiojantys europiniai leidimai ir sertifikatai Klaipėdai leistų druskingą geoterminį vandenį, kuris išgaunamas įmonėje „Geoterma“, panaudoti sveikatinimui, reabilitaciniam gydymui.
Iš daugiau kaip 1,1 kilometro gylio išgaunamą 38 laipsnių temperatūros mineralinį vandenį išbandė bei teigiamą poveikį pacientams įrodė ir Klaipėdos medikai. Jį kelerius metus tyrė Klaipėdos universiteto mokslininkai.
Nustatyta, kad druskos kiekis jame yra 18 proc., kai, pavyzdžiui, Negyvojoje jūroje jis siekia 30-32 proc. Geoterminiame vandenyje gausu ir kitų mineralų, teigiamai veikiančių sveikatą. „Po mūsų atliktų tyrimų galima konstatuoti, jog geoterminis vanduo puikiai veikia žmogaus sveikatą – jis mažina streso lygį, padeda sąnariams.
Pavyzdžiui, žmogus, kuris susilenkęs pirštų galais nesiekė žemės, iki jos trūko dviejų sprindžių, pagulėjęs geoterminio vandens vonioje, jau laisvai pasiekia žemę. Vadinasi, geoterminis vanduo turi teigiamą įtaką lankstumui, sąnariams. Gydymo metodas, kai naudojamas geoterminis vanduo, taikomas jau 5 tūkst. metų“, – teigė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas Artūras Razbadauskas.
Svajoja apie atvirus baseinus
„Geoterma“ yra Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Todėl bene vienintelė priežastis, kodėl geoterminis vanduo vis dar nenaudojamas sveikatos procedūroms yra ta, kad negautas leidimas jį išgauti tokiam tikslui, mat gręžinių sanitarinė zona patenka į netoli esančios termofikacinės jėgainės sanitarinę zoną.
„Mes nematome jokių kliūčių dėl tų sanitarinių zonų, nes vanduo, išgaunamas iš gręžinio, neturi jokio sąlyčio su aplinka. Jis vamzdžiais gali būti perpumpuojamas į kitas vietas, kurios jau nebėra toje sanitarinėje zonoje“, – teigė A. Razbadauskas.
Tačiau ir jo, ir kitų geoterminio vandens panaudojimo šalininkų teigimu, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras niekaip nesuderina reikiamų sanitarinių zonų, todėl geoterminio vandens turtai vis dar glūdi po žeme.
„Motyvai, kodėl negauname leidimo eksploatuoti tą vandenį sveikatinimui, kaskart vis kiti. O kol neturime leidimo, negalime to vandens išgauti. Jo poreikis Lietuvoje yra didžiulis. Vandenį vežtume į ligonines, SPA centrus, nes jis juk turi gydomųjų savybių. Aišku, įmonei tai padėtų spręsti finansines problemas“, – teigė bendrovės „Geoterma“ direktorius Sigitas Petrauskas.
Klaipėdos miesto tarybos narys Simonas Gentvilas turėjo dar didesnių sumanymų. Jo teigimu, geoterminį vandenį vamzdžiais būtų galima atitekinti į pietinius miesto rajonus, juose įrengti atvirus lauko baseinus, kurie taptų ir turistų traukos objektu, ir būtų naudingi miestiečiams.
„Islandijoje juk taip ir buvo. Iš pradžių geoterminį vandenį naudojo gaminti energiją, o paskui didžiulius plotus išbetonavo, prileido to geoterminio vandens ir taip atsirado Mėlynoji lagūna, kurioje kasmet lankosi milžiniški srautai turistų. Mes taip pat galime tai padaryti“, – įsitikinęs S. Gentvilas.
Pamirkė pirštus
Akcijoje apsilankė ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Jis pusnuogis lipti į kubilą nedrįso, tačiau geoterminiame vandenyje pamirkė rankas.
„Būtina naudoti geoterminį vandenį, juk tokį turtą turime. Aplinkos ministerija tikrai suinteresuota, kad mūsų naudojami visi gamtos ištekliai. Taip, pripažįstu, kad yra biurokratinių kliūčių. Esminė jų ta, kad Vyriausybės nutarime dėl miškų ir žemės naudojimo sąlygų nėra aiškiai įrašyta veikla „Geoterminio vandens panaudojimas“. Dabar yra sudaryta darbo grupė, kurios tikslas parengti visus dokumentus, kaip tinkamai papildyti tą Vyriausybės nutarimą. Tikiuosi, kad dar iki rinkimų tai bus padaryta“, – teigė K. Trečiokas.
S. Petrauskas prasitarė, jog Lietuvos geologijos tarnyba esą yra pasirengsi padaryti išimtį ir išduoti atskirą leidimą eksploatuoti geoterminį vandenį sveikatinimui, nors sanitarinės zonos ir nenustatytos.
„Žinau, kad Lietuvos geologijos tarnyba gali padaryti išimtį, tačiau aš nesu išimčių šalininkas. Jei vienam padarysi išimtį, tada ateis ir kiti. Geriau tinkamai sutvarkyti Vyriausybės nutarimą ir kitus teisės aktus, kurių reikia, kad būtų galima eksploatuoti geoterminį vandenį“, – tikino K. Trečiokas. Vakarų Lietuvos regione ir ypač aplink Klaipėdą po žeme tūnantis vanduo, mokslininkų teigimu, susiformavo maždaug prieš 100 mln. metų. Senesnis pasaulyje yra Saudo Arabijoje randamas geoterminis vanduo.
Technologiniai sprendimai ir idėjos, kaip panaudoti geoterminį vandenį, esantį po žeme aplink Klaipėdą, jau yra sugeneruotos. Esą reikia tik tinkamų teisės aktų.
Prieš maždaug 20 metų įkurta bendrovė „Geoterma“, kuri iš 1,1 km gylio ir išgauna geoterminį vandenį, šiuo metu jį kol kas naudoja tik gaminti šilumos energiją.
Dar užpernai „Geoterma“ išsikėlė strateginį tikslą įteisinti geoterminį vandenį, kad jį būtų galima naudoti sveikatinimo tikslams, reabilitacijai.
