25-erių J. Ložinskas Vytauto Didžiojo gimnaziją (VDG) baigė 2010 metais, o po bakalauro ir magistro studijų sėkmingai įsidarbino centriniame "Google" biure Europai Airijoje. Jaunas vaikinas jau pusantrų metų atstovauja pasaulinei korporacijai dirbdamas su Lietuvos reklamos agentūromis ir klientais.
Praėjusią savaitę J. Ložinskas savo istoriją pristatė VDG gimnazistams.
"Džiaugiamės, jog mūsų auklėtiniai skinasi kelią gyvenime ir tampa pavyzdžiais. Nesvarbu, iš kokios šalies esi ir kokio ji dydžio, tačiau turėdamas konkretų tikslą jį gali pasiekti ir įgyvendinti", - apie J. Ložinską šnekėjo jo buvusi mokytoja Ramunė Urbienė.
Apie karjerą, įsidarbinimą "Google" ir patį darbą šnekamės su jaunuoju profesionalu.
- Apie "Google" dirbančius lietuvius, juolab klaipėdiečius, vis dar retai išgirstame. Papasakok, kokiu būdu tapai šios geriausiu darbdaviu pasaulyje įvardijamos organizacijos dalimi.
- Kelias išties buvo ilgas. Baigiau Vytauto Didžiojo gimnaziją, neblogai išlaikiau egzaminus (Justas 3 egzaminus išlaikė šimtukui, dar vieną - 99 balams. - Autor. past.) ir išvykau mokytis ekonomikos studijų į Rygoje įsikūrusią Stokholmo ekonomikos aukštąją mokyklą. Studijas ten baigiau dalyvaudamas mainų programoje Italijoje.
Po mokslų grįžau į Lietuvą. Vilniuje metus dirbau finansų analitiku, ir tai buvo laikotarpis nuspręsti, kur norėčiau tęsti studijas ir įgyti magistro laipsnį. Jau netrukus išvykau į Paryžių, o po studijų pradėjau ieškoti darbo užsienyje, nes norėjosi daugiau patirties.
Galimybė įsidarbinti "Google" atsirado dar studijuojant - biure Dubline buvo reikalingas lietuviškai kalbantis žmogus. Pats įsidarbinimas išties sunkus - teko dalyvauti 5 ar 6 interviu telefonu ir gyvai, į tą pačią vietą kandidatavo labai daug lietuvių. Išties įsidarbinimo procesas gali užtrukti nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių, o jei "Google" neranda tinkamo žmogaus, ta pozicija lieka tuščia ir nėra samdomas žmogus, kuris tik užimtų laisvą darbo vietą.
- "Google" dirbantys žmonės internete neretai nutekina įsidarbinimo metu jiems kliūvančius klausimus, kurie neretai būna intriguojantys - pvz., kiek golfo kamuoliukų reikėtų norint jais pripildyti autobusą. Ar įsidarbinant teko sulaukti tokių klausimų?
Išties, tokių klausimų pasitaiko. Tačiau "Google" palengva atsisako suktų klausimų, o teorinės užduotys ir klausimai yra labiau susiję su būsimu darbu - pavyzdžiui, kaip įsivaizduočiau savo programą, ją sukurčiau ir išplatinčiau. Interviu formos labai priklauso nuo siūlomos pozicijos - žinau, kad programuotojams kartais tenka net mintinai koduoti. Visgi tokių užduočių atsisakoma.
- Kaip atrodo tavo darbo diena?
- Jos niekada nebūna vienodos. Dažniausiai dieną praleidžiu bendraudamas su reklamos agentūromis Lietuvoje, įvairiais klientais. Su jais ieškome sprendimų, kaip optimizuoti jų reklamines kampanijas, teikiu patarimus ir panašiai. Nemažai laiko skiriama mokymams, susitikimams su kitais bendrovės darbuotojais. Pats stengiuosi įsitraukti į skirtingas veiklas.
- "Google" biurai dažnam primena žaidimų aikštelę. Ar tarp žaidimų, nemokamo maisto, galimybės nemokamai sportuoti, gydytis ir panašiai randate laiko dirbti?
- Tai, ką išvardijote, yra tiesa - galima nemokamai pavalgyti, pasinaudoti sporto sale, yra masažo stalai, daugybė žaidimų. Tai padaryta su tam tikra idėja - norima sukurti jaukią ir neformalią aplinką čia dirbantiems. Išties, kai įtemptai dirbi, greit pavargsti ir darbas tampa nebe toks našus. Net skatinama, kad užuot neefektyviai dirbus geriau valandėlę skirti poilsiui, žaidimams ir panašiai, o grįžus į darbo vietą vėl dirbti visu tempu.
Beje, apie nemokamą maistą yra šnekėję ir "Google" įkūrėjai: valgymas kartu yra šeimos ritualas, tad norisi sukurti tokią aplinką, kurioje darbuotojai jaučiasi tarsi viena šeima, kartu pietauja ar vakarieniauja, dalijasi savo įspūdžiais, projektais, labiau susipažįsta ir susidraugauja.
Apskritai, nors organizacija labai didelė, kiekvienam darbuotojui skiriamas didelis rūpestis ir dėmesys.
- Kaip tautiečiai ir artimieji reaguoja į tai, jog dirbi "Google"?
- Neretas vaizdinį apie darbą "Google" susidaro iš filmo "The Internship". Šis filmas išties nėra atitrūkęs nuo realybės, tačiau daugelis dalykų jame pagražinta. Lietuvoje susidomėjimas "Google" yra didelis, juolab kad ši kompanija daug metų yra pripažįstama kaip geriausias darbdavys.
Dirbdamas užsimirštu, jog dirbu "Google". Visgi ir ten yra tam tikra rutina. Tačiau po pokalbių su lietuviais vėl ir vėl suprantu, kad patirtį kaupiu geroje įmonėje, į kurią išties ne kiekvienas norintis gali pakliūti.
- "Google" viešai deklaruoja, jog jų darbuotojai dalį savo darbo laiko gali skirti jų pačių pasirinktai norimai veiklai. Ar naudojiesi tokia galimybe?
- Toks dalykas yra ir net turi oficialų pavadinimą: "20 procentų projektas". Tai reiškia, jog 20 proc. savo darbo laiko aplikavus galima skirti savo idėjoms ir projektams vystyti. Pavyzdžiui, jei mokėčiau programuoti, galėčiau bandyti aplikuoti ir pradėti kokį nors savo projektą. Apskritai "Google" suteikia visas galimybes tapti specialistu vienoje srityje, tačiau neužkerta kelio save atrasti ir įgyti naujų įgūdžių su pagrindiniu darbu nesusijusioje sferoje.
Kol kas savo 20 proc. laiko niekam neskyriau, tačiau gvildenu keletą minčių. Mano svajonė, jog tai būtų projektas, su kuriuo ir įgyta patirtimi galėčiau grįžti į Lietuvą ir parvežti patirtį.
- Planuoji grįžti į Lietuvą?
Žinoma. Nors užsienyje jaučiuosi savas, bet vis tiek geriausiai Lietuvoje. Grįžimą į Lietuvą vadinu net ne svajone, o realybe. Dabar norisi pamatyti daugiau pasaulio, įgyti patirties. Juolab kad kiekvieną kartą apsilankius Lietuvoje ir Klaipėdoje vis sunkiau darosi išvažiuoti, lieka ilgesys.
