Turistų grupes lydintys gidai ir skyriaus darbuotojai priversti lakstyti po Klaipėdą ir ieškoti, kur iškeisti miesto svečių pinigus į litus.

Ne taip seniai po uostamiestį bėgiojo pats Užsienio reikalų skyriaus vedėjas Ričardas Zulcas, savaitgalį į Smiltynę lydėjęs apie 100 Vokietijos dviratininkų. Gausi turistų grupė vos spėjo į keltą, nes savaitgaliais Klaipėdoje valiutos keityklos nedirba. Taupydamas laiką, R. Zulcas vokiečiams bilietus nupirko iš savo lėšų. Klaipėdos savivaldybės Užsienio reikalų skyriaus specialistė Jolita Kraniauskaitė sako nemananti, kad situacija prie keltų gadina uostamiesčio įvaizdį. Daug keliaujančios moters teigimu, ir ekonomiškai stabiliose šalyse ne visur galima surasti bankomatų.

Ne visuose baruose ir turistų lankomose vietose yra teikiama ir atsiskaitymo kortelėmis paslauga.

AB "Smiltynės perkėla" direktoriaus Algirdo Žukausko teigimu, artimiausiu laiku su bankais bendrovė nepasirašys jokių sutarčių ir "neskubės tenkinti užsieniečių užgaidų". Direktoriaus įsitikinimu, turistai - ne Europos bamba, ir lietuviai turėtų atprasti jiems tarnauti. Jo teigimu, priekabiausi yra Rusijos ir Lenkijos turistai. Šie dažnai piktinasi paslaugų nebuvimu, reikalauja, kad keltų bilietėliai būtų parduodami pačiuose keltuose.

AB "Smiltynės perkėla" direktorius tikino, kad šiuos reikalus turėtų tvarkyti patys bankai. Jų vadovams reikėtų nuspręsti ar pelninga šalia perkėlų įkurdinti valiutos keityklas ir bankomatus.