„Jie įprastai atvažiuoja su 2-4 metų sutartimis. Kai prasidėjo pandemija ir buvo sustabdyti skrydžiai, jie visi liko Lietuvoje, bet atsidarius sienoms masiškai išvyko“, – pasakoja Renata Grinevičiūtė-Butkūnienė, restorano „Honkongas“ vadovė.
„Honkonge“ šiuo metu dirba vienas kinas virėjas, kuris buvo taip pat buvo išvykęs į gimtinę, tačiau po kurio laiko sugrįžo.
Du kinai darbuojasi ir restorane „Pekino antis“. Restorano direktorė Violeta Žalienė sako, kad jų reikėtų daugiau, tačiau galimybių prisikviesti beveik nėra. Pasak jos, nauji virėjai iš Kinijos atvykti negali, nes Lietuvos ambasada Kinijoje neišduoda vizų.
„Lietuvos ambasada Pekine yra, bet realiai ji nefunkcionuoja. Kai kreipiamės į Užsienio reikalų ministeriją, ten darbuotojai stebisi, kokios problemos, ir siūlo aiškintis su ambasada. Bet ji iš esmės yra neveikianti“, – aiškina V. Žalienė.
Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, ambasada Pekine iki šiol dirba nuotoliniu būdu ir konsulinių funkcijų neatlieka. Kinijos ir mūsų šalies santykiai prieš beveik dvejus metus komplikavosi dėl Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymo. Būtent Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu dalis restoranų ir kaltina dėl dabartinio darbuotojų trūkumo.
„Mūsų valdžios institucijoms atrodo, kad kinų restoranai – smulkus verslas, valstybės mastu nenešantis daug naudos ir nebūtų daug žalos, jei jie išnyktų. Bet kiekvienam verslininkui savas verslas yra brangus“, – sako „Pekino anties“ vadovė.
Jei nebus kinų virėjų, neliks ir kinų maisto restoranų. Sostinės Savanorių prospekte ilgus metus veikęs restoranas „Kinų rožė“ jau paskelbė, kad „dėl politinių priežasčių“ nuo sausio užveria duris.
V. Žalienė sako, kad tokių maitinimo įstaigų yra ir daugiau, nes darbuotojų trūksta tragiškai, o jei nėra dirbančio virėjo, restoranas funkcionuoti negali.
Užsienio reikalų ministerija kinų restoranams darbuotojų trūkumo problemą siūlo spręsti Migracijos departamente.
„Užsienio šalių piliečiai, šiuo metu esantys užsienio valstybėse, turėtų kreiptis į Migracijos departamento atrinktą išorės paslaugų tiekėją ir per jį pateikti dokumentus leidimui gyventi Lietuvoje gauti“, – nurodo ministerija.
Išorės paslaugų tiekėjų taškus Migracijos departamentas turi 34 valstybėse, tačiau Kinijos tarp jų nėra, tad virėjais Lietuvoje panorę dirbti kinai dėl vizų turėtų kreiptis artimiausioje kaimyninėje šalyje.
„Tokiu atveju leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bus išsiųstas į tą valstybę, kurioje buvo kreiptasi“, – aiškina Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Lucija Voišnis.
Migracijos departamento duomenimis, pernai leidimus gyventi Lietuvoje gavo 170 Kinijos piliečių.
Čia galite pasižiūrėti LNK video:
