Pekino oficialiai nustatytas tikslinis augimo vidurkis antrojoje svarbiausioje pasaulio ekonomikoje siekė „maždaug 7 proc.“. Šalies premjeras Li Kečiangas (Li Keqiangas) teigia, kad net ir lėtesnis augimo tempas yra priimtinas tol, kol bus sukuriama pakankamai darbo vietų.
Tiesa, augimas Kinijoje, laikomas vienu pagrindinių pasaulio ekonomikos augimo variklių, kelia rimtą nerimą viso pasaulio investuotojams.
Kai kurie analitikai nurodo, kad iš tiesų augimas yra daug mažesnis, nei rodo oficialieji, Pekino padidinti, duomenys. Teigiama, kad žemiau 6,8 proc. ribos smuksiantis augimas greičiausiai sukels raginimų imtis papildomų ekonomikos skatinimo priemonių. Beje, Kinijos nacionalinė statistikos tarnyba teigia, kad paskutinįjį 2015 metų ketvirtį augimas buvo sumenkęs iki 6,8 procento.
Po kiek daugiau nei dešimties metų stebėto staigaus augimo, pastaruosius dvejus metus Kinijos ekonomikoje matyti rimtas nuosmukis. Jis paskatino šalies vyriausybę kreipti ekonomiką į prekių ir paslaugų vartojimą vidaus rinkoje, o anksčiau svarbiais sektoriais laikytiems eksportui ir investicijoms skirti mažiau dėmesio. Tiesa, šis pokytis valstybei sukėlė nemažai iššūkių.
Ginče su Kinija PPO Europos Sąjungos nepalaikė
Pasaulio prekybos organizacija (PPO), teisme spręsdama Europos Sąjungos ir Kinijos ginčą, nusprendė pirmosios nenaudai. Nesutarimai tarp abiejų pusių tęsiasi jau nuo 2009 metų – jie kilo dėl smulkių tvirtinimo elementų, pavyzdžiui, varžtų ir veržlių, importui taikomų mokesčių, praneša „EUbusiness“.
Tarptautinės organizacijos ketvirtajame ir paskutiniajame sprendime pasisakoma prieš ES poziciją, o Kinijai suteikiama teisė prašyti kompensacijos.
Pirmą kartą į PPO Kinija kreipėsi 2009 metų liepą, kai ES nustatė didžiulius tarifus kai kurių iš Kinijos gabenamų plieno ir geležies gaminių importui. ES teigė, kad Kinija vykdo neteisėtą dempingą, todėl kiek anksčiau, sausį, pakėlė įvežamoms veržlėms, varžtams ir poveržlėms tarifus nuo 26,5 iki 85 procentų.
Kinijos prekybos ministerija nurodė, kad šios taikomos priemonės „sukėlė Kinijos eksportui neigiamų pasekmių, vertinamų maždaug 1,0 mlrd. JAV dolerių“, be to, maždaug 100 tūkst. asmenų neteko darbo vietų visoje šalyje.
„Tai Kinijos pramonei sukėlė milžiniškų ekonominių nuostolių“, – teigiama pranešime.
Pati PPO kelis kartus nustatė, kad ES taikomos priemonės vis dėlto pažeidžia pasaulines prekybos nuostatas. Dar 2010-aisiais speciali komisija nurodė, kad Briuselis antidempingo skaičiavimus atliko nenuosekliai, tačiau 2011 metais dėl šio sprendimo buvo pateikta apeliacija. 2012 m. ES pateikė PPO ieškinį, kuriame nurodoma, kad Kinija pritaikė vykdomą politiką, kad ši neprieštarautų PPO sprendimui. Tarptautinės organizacijos komisija 2015-ųjų rugpjūtį nustatė, kad ES neatliko būtinų pataisų ginčui išspręst ir 2016 metų sausio 18-ąją atmetė naujausią Briuselio apeliaciją dėl sprendimo. PPO kaltina Briuselį taikant antidempingo nuostatas visoms Kinijos įmonėms, o ne šias derinant su bendrovių taikoma praktika. Kinijos prekybos ministerija teigiamai sutiko tokį sprendimą ir pareiškė, kad šis rodo „konkrečius prekybos partnerius taikius diskriminacinę praktiką ir antidempingo priemones Kinijos produkcijai bei eksportuotojams neturint teisinio pagrindo, kuris remtųsi PPO prekybos nuostatomis“. Ministerija paragino ES laikytis PPO nutarties „ir atsisakyti nelegal
