Kinija stengiasi sekti labiau pažengusios kaimynės pavyzdžiu ir mažiau kliautis eksportu bei investicijomis iš paskolų. Ekonomistų teigimu, būtent todėl šalies ekonomika vystosi neproporcingai – per daug investuojama į nekilnojamąjį turtą, kasybos, elektronikos, automobilių gamybos, tekstilės ir kitos įmonės netenka pranašumo, atlyginimai didėja, bet pajamos iš investicijų mažėja, skelbia „Reuters”.
Prastėjant Kinijos ekonomikai, šalies valdžia, regis, nusprendė išvengti JAV stiliaus finansų krizės su bankrotais ir nedarbu. Bet ekonomistų teigimu, norint išvengti krizės remiant nukentėjusius sektorius, gali atsirasti vadinamųjų bankų ir bendrovių zombių, kurios išsekino Japonijos ekonomiką. Na o turint omeny, kad Kinijos visuomenė sensta greičiau nei Japonijos, ekonomikos specialistai baiminasi, kad Kinija galbūt siekia to, kas neįmanoma.
„Žmonėms atrodo, kad demografiniai duomenys nesvarbu. Man neramu dėl defliacijos grėsmės“, – teigė bendrovės „Morgan Stanley“ Honkonge vyriausiasis ekonomistas Azijos padalinyje Chetanas Ahya.
Kinijos ekonomika vis dar auga 7,5 proc., o vartotojų kainų indeksas per metus padidėja 2,7 proc., tad gali atrodyti, jog defliacija negresia. Visgi ekonomistai įspėja, kad padėtis Kinijoje labai primena Japonijos situaciją 1989 m., likus dvejiems metams prieš nuosmukį.
Kaip ir Japonija, Kinija kliovėsi bankais, kad nukreiptų investicijas į eksporto pramonę ir paskatintų finansinį vystymąsi bei sukurtų daugiau darbo vietų. Mainais sureguliavo palūkanų normas, kad bankai turėtų pelno. Kadangi pelningiausios paskolos – iš mažiausiai rizikingų klientų, bankai daugiausiai skolino valstybinėms įmonėms.
Kaip ir Japonija devintą dešimtmetį, Kinija stengėsi paskatinti minėtą procesą liberalizuodama finansų sektorių, sukurdama vertybinių popierių rinką ir skolinimąsi ne iš bankų, tačiau, kaip ir Japonijoje, tai paskatino bankus skolinti daugiau, o taip susikūrė nekilnojamojo turto burbulas. Padėtis pablogėjo 2009 m., kai Kinija skyrė 1,6 trln. Lt atitinkančią sumą pasaulinės ekonominės krizės padariniams šalyje sumažinti.
Japonijoje paskolos tarp 1980 ir 1990 m. padidėjo nuo 127 proc. nuo BVP iki 176 proc., o Kinijoje 2000-aisiais padidėjo nuo 105 proc. iki 187 proc. nuo BVP pernai, teigia „JPMorgan Chase".
