Apie šiuos ketinimus Pekinas paskelbė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai sąrašą kiniškų prekių, kurioms bus nustatyti importo muitai, paskelbė Vašingtonas.
Kinijos prekybos ministerija išvardijo 106 produktus, kuriems bus nustatyti muitai, ir pareiškė, kad muitų įvedimo data bus paskelbta atskirai.
Be sojos pupelių, orlaivių ir automobilių, naujieji muitai taip pat bus taikomi, pavyzdžiu, chemijos produktams, tabako gaminiams, jautienai, kviečiams, kukurūzams ir medvilnei.
Kinijai paskelbus apie naujus muitus, tarp dviejų didžiausių pasaulio ūkių kilęs prekybos konfliktas dar gerokai paaštrėjo: 100 mlrd. JAV dolerių bendros vertės prekės, kurioms bus taikomi abiejų šalių muitai, sudaro apie 17 proc. dvišalės prekybos apyvartos, kuri pernai sudarė 580 mlrd. JAV dolerių.
Kinija perka maždaug trečdalį viso JAV sojos pupelių eksporto. Pernai šio JAV eksporto į Kiniją vertė sudarė 14 mlrd. JAV dolerių. Sojos pupelės tiekiamos iš žemės ūkio valstijų, kurios per 2016 metų rinkimus balsavo už prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).
D. Trumpo administracijai prekybos srityje imantis vis naujų priemonių prieš Kiniją, Pekinas pabrėžė nenorįs prekybos karo, bet nepasiduosiąs JAV spaudimui.
„Bet kokie bandymai grasinimais ir bauginimais parklupdyti Kiniją niekada nebus sėkmingi. Nebus jie sėkmingi ir šįkart“, – spaudos konferencijoje pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Geng Shuang (Genis Šuanis).
„Prekybos karuose nėra laimėtojų. Tas, kas jį pradeda, pakenks ir sau, ir kitiems“, – pareiškė jis ir pažymėjo, kad Kinija dėl naujausių JAV priemonių pasiskundė Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
Pastarosiomis savaitėmis abi šalys yra sakiusios, jog tęsia derybas, tad galbūt joms pavyks pasiekti susitarimą ir galiausiai išvengti naujų muitų.