„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas „Žinių radijui“ pareiškė, kad Lietuvą reiktų izoliuoti nuo galimų šokų Kinijos ekonomikai, nes šios šalies ūkio augimas yra netvarus, o per artimiausią penkmetį šalis gali patirti ekonominį nuosmukį.
Tačiau „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo profilyje dėsto, kad nesutinka su N. Mačiuliu.
Jo nuomone, N. Mačiulio komentaras, kad „gamyklose Kinijoje atlyginimai dar ilgai bus mažesni nei Lietuvoje“ nėra visiškai tikslus.
Jis vardijo, kad Kinijoje minimalus darbo užmokestis nustatomas pagal regionus ir kinta nuo 830 juanių (123 eurų) iki 2020 juanių (300 eurų).
„Tad jau dabar kai kuriuose regionuose minimalus darbo užmokestis yra kaip Lietuvoje. Be to, Kinijos Rytuose, kurioje yra susikoncentravusios didžiausios pramonės įmonės, darbo užmokestis visiškai nekvalifikuotiems darbuotojams siekia apie 2000 juanių (300 eurų), o šiokią tokią patirtį turintiems pramonės darbininkams - apie 3000-4000 (450-600 eurų). Inžinieriai, specialistai uždirba kelis kartus daugiau (apie 1000-2000 eurų) o vadovaujančias pareigas užimantys asmenys - apie 5000-10000 eurų per mėnesį“, - rašė Ž. Mauricas.
Ekonomisto nuomone, tokie atlyginimai rodo Lietuvai galimybes prisivilioti investuotojų iš Rytų pabrėžiant, kad darbo jėga Kinijoje nebėra pigi.
Kartu jis pasidalijo nuotraukomis, kokias Kinijos gamyklas jam teko pamatyti šiemet gegužę.
Tačiau N. Mačiulis turi savų argumentų ir, pasak jo, Lietuvos verslininkams geriau į Kinijos rinką nesižvalgyti.
Anot N. Mačiulio, tai turėtų kelti daugiau nerimo ir reiktų žiūrėti, kaip būtų galima izoliuoti Lietuvą nuo potencialių šokų Kinijos ekonomikai, o ne ieškoti galimybių.
„Aš labai skeptiškai vertinu Lietuvos galimybes tiek konkuruoti, tiek investuoti tame regione“, - yra sakęs N. Mačiulis.