Pasak jo, kiaulių maras šiuo metu kontroliuojamas, bet situacija vis tiek yra sudėtinga, nes Lenkijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje ligos židinių aptikta ūkiuose, tuo metu Lietuvoje maro teritoriją plečia šernai.
„Situacija Lietuvoje yra sudėtinga, nes afrikinis kiaulių maras per šernus slenka į vakarinę ir šiaurinę šalies dalį, kur yra didelė koncentracija šernų. Taip pat ten yra daug kiaulių laikytojų – ne tik komercinių, bet ir mažųjų kiaulių ūkių“, – BNS sakė D. Reimeika.
Jo teigimu, šiemet labai padaugėjo sergančių šernų – tai rodo viruso aktyvumą.
„Gamtoje yra dar daugiau to viruso nei buvo praėjusiais metais. Šie metai bus sudėtingi“, – tvirtino D. Remeika.
Anot jo, tarnyba prevenciškai žada patikrinti visus šalies kiaulių laikytojus, kad įsitikintų, kaip laikomasi biosaugos reikalavimų.
Europoje šiuo metu yra skiriamos lėšos afrikinio kiaulių maro vakcinai sukurti, tačiau, D. Remeikos teigimu, šis procesas gali užtrukti dešimtmetį.
Lietuvoje šiemet nenustatytas nė vienas maro atvejis ūkiuose, tačiau veterinarai jau nustatė 2,28 tūkst. nuo afrikinio kiaulių maro nugaišusių šernų. Pernai per visus metus buvo aptikta 2,45 tūkst. šernų, o 2016 metais – 478 šernai.
Pernai Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermoje buvo nustatytas maro protrūkis – dėl to buvo nugaišinta 24,6 tūkst. kiaulių. Maras yra smogęs ir dar vienai didelei fermai – 2014 metais Danijos kapitalo „Idavang“ komplekse Ignalinos rajone dėl ligos sunaikinta 19 tūkst. kiaulių.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
2014 metų vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą.