Nors Keltų tigras po 2008 m. krizės buvo sušlubavęs, jis sugebėjo atsistoti ant kojų ir šuoliais lėkti pirmyn.
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžia, kad Airija pasisekimą sugebėjo pasiekti tik praėjus 14 metų, kai valstybė įstojo į Europos Sąjungą. Beveik tiek pat į ES įstojusi ir Lietuva, todėl dabar pats tinkamiausias laikas pasekti Airijos pavyzdžiu ir padaryti Lietuvą klestinčia valstybe.
Žmonės emigravo masiškai
Airija ne vieną dešimtmetį buvo laikoma šalimi Europos pakraštyje. Kiek daugiau nei tris milijonus gyventojų turinčios valstybės ekonomika stagnavo, žmonės masiškai bėgo iš šalies ieškodami geresnio gyvenimo.
1973 metais į ES įstojusiai valstybei nepadėjo nei ES teikiama parama, nei prieiga prie bendros rinkos. Tačiau jau netrukus įvyko esminis lūžis.
„Lūžis buvo gana seniai, tačiau gerokai vėliau, nei Airija įstojo į ES. 1987 metais, kai ji jau 14 metų buvo ES sudėtyje ir jai nepavyko pasiekti didesnio proveržio, airiai pasiryžo imtis veiksmų. Politinės partijos sutarė, kad užtenka tampyti paklodę į savo pusę ir reikia išgryninti valstybės prioritetus bei užsibrėžti ilgalaikį tikslą“, – apie 1987 Airijos strategiją (angl. „The Tallaght Strategy“), kalbėjo ekonomistas.
Todėl airiai pasirinko tris kryptis, ir visų pirma tai buvo mokesčių mažinimas. Juos, aišku, sumažino ne iš karto, bet sudarė mažinimo planą, ir ne aklai mažino bet kokius mokesčius, o būtent tuos, kuriais apmokestinamas kapitalas ir darbas.“
Šalis įsivedė progresinius mokesčius, kurie pripažįstami kaip vieni progresyviausių Europoje.
Tačiau, pažymi, Ž. Mauricas, nors jie labai progresyvūs, net labai didelės pajamos apmokestinamos mažiau nei Lietuvoje.
„Ribinis tarifas yra 45 proc., dabar jis gana didelis, nes po 2008 m. krizės buvo šiek tiek pakeltas. Bet vis tiek jis daugiausia siekia apie 40 proc., tačiau šiuo tarifu apmokestinamos tik labai didelės pajamos. Tuo metu Lietuvoje 42 proc. apmokestinami visi, kurie uždirba daugiau nei 1000 eurų“, – sako jis.
Valstybė, kuri tėvams „primoka“ jei uždirba per mažai
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ mokesčių konsultantas Dainius Daugirda pateikė konkrečių pavyzdžių, kaip apmokestinami airiai.
„Šiuo metu Airijos gyventojas moka 20 proc. pajamų mokestį, jei jo pajamos neviršija 33 800 Eur. Jei pajamos viršija 33 800 Eur, tuomet taikomas 40 proc. pajamų mokestis, – pasakojo mokesčių specialistas.
– Taip pat numatyta daug ir įvairių atleidimo nuo mokesčių sąlygų, atsižvelgiant į socialinį statusą, pavyzdžiui, 65 m. ir vyresniems asmenims pajamos iki 18 tūkst. eurų yra neapmokestinamos, neapmokestinamos gyvenamo būsto nuomos pajamos iki 10 tūkst. eurų, gydymo išlaidos, išskiriant net konkrečias ligas. Taip pat taikomos kreditavimo sistemos, kai dalis sumokėto mokesčio yra grąžinama.“
„Jeigu augini daug vaikų ir dirbi – valstybė primoka, kad tu dirbtum, nes už kiekvieną vaiką priskiriamas neapmokestinamas pajamų dydis papildomai.
Airijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, suvokiama, kad vaikas yra išlaidos, tačiau ir investicija į valstybę, nes šie piliečiai ateityje taip pats mokės mokesčius, išlaikys pensininkus.
Tai jei jie gauna per metus 15 tūkst. eurų, nes gal uždirbo minimumą, dirbo ne pilną darbo dieną ar pan., o NPD per metus yra 20 tūkst. eurų, tai pajamos iki 20 tūkst. yra neapmokestinamos. Vadinasi, kad susidaro minus 5 tūkst. eurų, todėl valstybė tokiems tėvams tuos 5 tūkst. eurų dar ir primoka. Paprasčiausia gaunamas neigiamas tarifas, todėl pinigai sumokami žmogui atgal. Tokia sistema yra ir Naujojoje Zelandijoje“, – pažymi ekonomistas.
Tuo metu vidutinis atlyginimas pagal Airijos Centrinį statistikos biurą 2017 m. paskutinįjį ketvirtį šalyje siekė apie 2850 eurų „ant popieriaus“.
Bijau, kad mes galiausia nueisime Graikijos keliu, ir Estija bus kaip Skandinavija, o Lietuva – kaip Baltijos šalių Graikija. Mes stipriai galime prisivirti košės, todėl bent darbo mokesčiai turi būti mažinami stipriai, ir darbo apmokestinimas turėtų sudaryti apie 30 proc.“, – nuogąstavo Ž. Mauricas.
Iš žemės ūkio – į IT
D. Daugirda pabrėžia, kad dar prieš stodama į ES Airija buvo žinoma kaip žemės ūkio kraštas, tačiau jau po kelių dešimtmečių situacija ėmė kardinaliai keistis.
„Jeigu kalbame apie sėkmę, turime grįžti kokių 30 metų atgal. Paprasčiausia jiems labai padėjo tai, kad jie moka anglų kalbą, o tuo metu kaip tik buvo informacinių technologijų (IT) verslų priešaušrė, nors pats sprogimas įvyko tik praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Šalyje kūrėsi daug bendrovių, o anglų kalba ir pigi darbo jėga įgalino tas bendroves pasiekti puikių rezultatų“, – teigė jis.
Airija pradėjo augti dar prieš prasidedant IT revoliucijai, todėl tai nėra visiška tiesa, kad būtent tai lėmė jos iškilimą. 1987 net interneto nebuvo, kompiuterių nebuvo, o jau 1991 metais šalyje praktiškai sustojo emigracija, pradėjo grįžti žmonės, ekonomikos atsigavimas buvo visame pajėgume. Ir tik tada prasidėjo toji IT revoliucija“, – sakė jis.
Ko nesupranta mūsų politikai
Didelę paslaugą šalies ekonomikai padarė lengvatiniai mokesčiai užsienio bendrovėms, nes šalis suprato, kad būnant mažai jai būtina siekti tiesioginių užsienio investicijų.
„Airija priėmė sprendimus dėl lengvatinių zonų mokestinių, sudarė kaip įmanoma palankesnes sąlygas bendrovėms – žemesnių mokesčių zonas, kuriose, panašiai kaip ir Lietuvoje, kur galioja tam tikros taisyklės, pavyzdžiui, galima steigti gamybinę įmonę, kuri turi investuoti ne mažiau kaip 1 mln. eurų, eksportuoti ne mažiau kaip 70 proc. savo produkcijos ir t. t.
Lietuvoje tokioms bendrovėms leidžiama 6 metus nemokėti jokio pelno mokesčio, o paskui 10 metų mokėti tik pusę tarifo – 7,5 proc., o tai yra nemažas palengvinimas.
Taip pat Airijoje lengvatos taikomos moksliniams taikomiesiems eksperimentams, todėl patirtas išlaidas tris kartus galima įrašyti į sąnaudas ir taip mažinti pelno mokesčiu apmokestinamas pajamas. Tokiomis priemonėmis valstybė stengiasi pritraukti užsienio investicijas“, – sakė D. Daugirda.
Tačiau jis pabrėžė, kad tokios mažos šalys kaip Lietuva ir Airija susiduria su kitomis problemomis: „Jei stambus investuotojas pajuda iš teritorijos – tokioms valstybėms tai gali būti itin skaudus smūgis. Jų ekonomika vis tiek yra jautri, nes maža, ir mažiau geba tas netektis absorbuoti.“
„Mažai šaliai apsimoka turėti tokius mažus mokesčius, šiek tiek parazituojant didžiųjų valstybių sąskaita. Apie tai atlikta daug tyrimų, o teorija labai paprasta – jeigu maža šalis pritraukia, tarkime, 1 proc. JAV investicijų dėl mažesnių mokesčių, tai jos bendras vidaus produktas pakyla du kartus.
Nors atvirkščiu variantu JAV iš Airijos pritrauktų investicijų net nepajustų. Tokia yra teorija, todėl mažoms šalims visada apsimoka turėti mažus mokesčius. Tačiau to nesupranta mūsų politikai. “
Mums, lietuviams, pirmiausia reikia susivokti savyje ir ne skandinavus kopijuoti. Airijos politikai agresyviai kovojo dėl tiesioginių užsienio investicijų, galima sakyti, net nuskriausdama savo gyventojus, tačiau jie pakėlė bendrą lygį ir pasiekė gerų rezultatų“, – pabrėžė Ž. Mauricas.
Apie Keltų tigro sėkmės istoriją bus diskutuojama „Didžiosios idėjų ir pokyčių konferencijos” metu. Ši konferencija yra dedikuota nacionalinei iniciatyvai Idėja Lietuvai.
Nacionalinė iniciatyva Idėja Lietuvai, suvienijusi šalies valdžią, žiniasklaidą, ekspertus ir visuomenę žengia į naują etapą. Vasario 1 dieną vyksiančioje „Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje", dalyvaujant Lietuvos prezidentei, Seimo pirmininkui ir ministrui pirmininkui, bus paskelbta pradžia įgyvendinti 3 idėjas, kurios reikalingos Lietuvai suklestėti per ateinančius 100 metų. Konferencijoje – užsienio šalių proveržio patirtys ir sėkmės istorijos, specialūs jungtiniai žymių lietuvių pranešimai.
Dalyvaukite: www.idejalietuvai.lt/konferencija
Sekite IDĖJA LIETUVAI naujienas Facebook‘e: www.facebook.com/IdejaLietuvai