Viešbučio savininko viltys nepasiteisino: nei turistų, nei naujos atominės elektrinės statybininkų – viešbutis po rekonstrukcijos tuščias. Per 20 mln. nesėkmingai investavęs į gelžbetonio gamyklą, dabar verslininkas save vadina labiausiai nukentėjusiu ir dėl krizės, ir dėl valdžios pažadų.
„Bankrutavom, visas verslas, ką turėjau, nusitempė paskui gamyklą, galutiniam rezultate dirbam bankui ir vien didžiausios skolos“, – pasakojo Visagino technologijos ir energetikos parko direktorius Giedrius Labuckas.
„Čia trūksta užsakymų, darbo gauni tik mažuose objektuose, kaip pavyzdžiui, katilinės Kaune, Klaipėdoje, Grigiškėse, stambių gamyklų Lietuvoje nestatoma“, – sakė energetikos remonto ir montavimo bendrovės direktorius Maksimas Kartašovas.
„Turėjau penkias sutartis su keliomis bendrovėmis, įskaitant ir atominę, kuri dabar uždaroma, o kitos bankrutuoja dėlto, kad maži atlyginimai, žmonės nori daugiau uždirbti, atėjęs į praktiką jaunimas, pareiškia važiuosiąs į Angliją ar Vokietiją“, – teigė UAB „Visagino informacinės technologijos ir korporacinės sistemos“ direktorius Amiras Kambekovas.
Pasak savivaldybės atstovų, pernai Visagine buvo puspenkto šimto įmonių, iš jų bankrutavo 38 – daugiausiai statybos ir prekybos. Pasak Visagino merės, vien savivaldybės paramos smulkiajam verslui nepakanka.
„Šiandien turi būti aiškiai pasakyta kad yra kažkokia mūsų pramonės zona, toj pramonės zonoj bus sukurta tiek darbo vietų, bus apmokyti iš uždarymo išeinantys specialistai, kur jei dirbs, ką jie veiks, turi būti viskas sprendžiama, tai nėra savivaldybės lygmeny“, – aiškino Visagino merė Dalia Štraupaitė.
„Vilniaus valdžios požiūris į Visaginą netinkamas, miestas ant tokios rizikingos situacijos, vis vien branduolinis objektas, nepabaigti uždarymo procesai, arba nenoras ar kitos problemos užgožia, į šitą regioną kaip pamestinukas“, – sakė G. Labuckas.
Pasak Visagino merės, ateityje miestas galėtų tapti energetikos kompetencijos centru, kuriame bendradarbiautų mokslininkai ir verslininkai.
