Keliami klausimai dėl pirkimų NATO viršūnių susitikimui: įmonė tikina, kad „Litexpo“ permokėjo mažiausiai 0,94 mln. eurų

„Bitė Lietuva“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) prašydami ištirti ryšio paslaugų ir įrangos pirkimą NATO viršūnių susitikimui. Kaip teigiama išplatintame pranešime, pirkimą be konkurso įvykdė valstybės valdomas parodų ir kongresų centras „Litexpo“. Pateikti pasiūlymą buvo pakviesta vienintelė dalyvė – laimėjusi bendrovė „Telia Lietuva“ pasiūlė 2,7 mln. Eur kainą, tvirtina „Bitė Lietuva“. VPT nutarė atlikti ryšio paslaugų pirkimo vertinimą.

„Akivaizdu, kad neskaidrūs pirkimai yra itin bloga praktika. Dar labiau apmaudu matyti, kad tokie dalykai vyksta tokios svarbios organizacijos, kaip NATO, kontekste. Mūsų tikslas nėra „nulaužti“ šį pirkimą, puikiai suprantame renginio svarbą. Kreipimosi į Viešųjų pirkimų tarnybą tikslas – kad dalykai būtų įvardinti tikraisiais vardais, t.y. reikia išaiškinimo ar šis pirkimas nepažeidė įstatymų, ar buvo laikomasi aukščiausių skaidrumo ir etikos standartų“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Gintas Butėnas.

G. Butėno teigimu, Lietuva patyrė mažiausiai 0,94 mln. Eur nuostolį. „Konkurencijos nebuvimas išpučia kainas. Taip nutiko ir šįkart. Įvertinę viešai prieinamus pirkimo dokumentus, nustatėme, kad galėjome visas reikiamas paslaugas pasiūlyti bent 33,85 proc. pigiau, t.y. „Litexpo“ įgyvendinę šį pirkimą sumokės „Telia Lietuva“ bent 942 765 Eur daugiau nei rinkos kaina“, – sako G. Butėnas.

IT paslaugas teikiančios „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius Modestas Ancius komentuoja, kad stebina, jog pardavėjas pasirinktas nesikonsultavus su kitomis rinkos dalyvėmis.

„Kai renkiesi iš vieno, tai gauni kainą, kuri tenkina pardavėją, o ne pirkėją. Lietuvoje tikrai yra daugiau nei viena bendrovė, kuri gali teikti tokią paslaugą. Jau esame aptarnavę panašios apimtiems, itin didelės svarbos renginį, kai Lietuva vadovavo Europos Komisijai, todėl tikrai nustebome šį kartą net negavę kvietimo pateikti pasiūlymą. Tai kelia rimtų įtarimų dėl konkurso skaidrumo“, – sako M. Ancius.

Naujienų agentūros BNS gautame „Litexpo“ komentare teigiama, kad Aljanso viršūnių susitikimo organizavimą koordinuoja speciali Vyriausybės darbo grupė bei NATO, todėl kai kurie sprendimai visiškai nepriklauso nuo bendrovės.

„Pirkimo būdas pasirinktas esant ypatingai skubai, kuri visiškai nepriklausė nuo „Litexpo“ – pirkimas pradėtas organizuoti iškart, kai iš NATO tarptautinio sekretoriato gauti visi reikalingi kriterijai“, – teigiama BNS atsiųstame centro komentare.

„Litexpo“ valdyboje – vienas „Telia“ vadovų

„Bitė Lietuva“ įtarimų kelia ir tai, kad „Litexpo“ valdyboje dirba Aleksandras Golod – „Telia Lietuva“ stambaus verslo pardavimų padalinio vadovas.

„Labai tikėtina, kad A. Golod gauna atlyginimą bei premijas už būtent tokių konkursų laimėjimą. Šis faktas kelia itin daug klausimų dėl viešų ir privačių interesų painiojimo, ypač turint omeny pirkimo svarbą, nepaaiškinamą jo uždarumą ir milžinišką permokėtą sumą“, – sako G. Butėnas.

„Nors teigiama, kad A. Golod buvo nusišalinęs nuo sprendimo priėmimo „Litexpo“ valdyboje, nežinome, ar jis buvo nusišalinęs nuo procesų kaip „Telia“ stambaus verslo pardavimų vadovas. O jei ir pats buvo nusišalinęs, tai procese tikrai dalyvavo jo vadovaujama komanda – stambaus verslo pardavimų padalinio darbuotojai“, – sako G. Butėnas.

Vyriausybės sprendimas įpareigoti „Litexpo“ ruoštis NATO susitikimui įsigaliojo 2022 m. birželio 18 d., t.y. likus daugiau nei metams iki renginio datos, todėl objektyviai nebuvo jokio poreikio dėl didelės skubos vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

„Kreipėmės į „Litexpo“ ir informavome, kad galėtume pretenduoti teikti paslaugas NATO viršūnių susirinkimui dar 2022 m. spalį. „Bendravimas su „Litexpo“ atstovais vyko tiek el. paštu, tiek telefonu. Tačiau kvietimo iš „Litexpo“ nesulaukėme ir apie pasirinktą tiekėją sužinojome iš viešai prieinamos informacijos“, – sako G. Butėnas.