Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2017 metų vasario 2 dieną priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, pagal kurią buvo nutrauktos Valstybės kontrolės paskelbto kelionių organizavimo viešojo pirkimo procedūros.
Teismas patenkino ieškovės „Zip Travel“ ieškinį ir iš Valstybės kontrolės jai priteisė 6526,27 euro bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
LAT taip pat pripažino neteisėtu Supaprastinto atviro konkurso tarnybinių kelionių organizavimo paslaugoms pirkti sąlygų 1 priedą.
Kaip DELFI paaiškino Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), kuri LAT teikė išvadą, direktorė Diana Vilytė, minimame priede nurodoma, kad kelionių paslaugų organizatorius atrenkamas pagal pasiūlytą mažiausią aptarnavimo, t.y. kelionės suorganizavimo mokestį.
„Tai gali būti, pavyzdžiui, kiek tiekėjas norės gauti už aviabilietų, viešbučio rezervavimo, kelionės draudimo suorganizavimo ir kitas panašias paslaugas. Už kokią kainą tiekėjas pasiūlys aviabilietus, viešbutį ir panašiai, pirkimo metu nėra vertinama, kadangi galutiniai paslaugų teikėjai – viešbučiai, aviakompanijos ir kt., pirkime nedalyvauja ir jų siūlomos kainos yra veikiamos situacijos rinkoje, nuolat kintančios ir nėra fiksuojamos konkrečiam sutarties laikotarpiui“, – dėstė ji.
D. Vilytė aiškino, kad LAT nuomone, pasiūlymus vertinant tik pagal teikėjo taikomą aptarnavimo mokestį, sudaromos prielaidos tiekėjams siūlyti nulinį aptarnavimo mokestį ir lenktyniauti (varžytis) tik laiko atžvilgiu.
„Todėl sąlygas ir pripažino neteisėtomis. VPT nuomone, ne tokios pirkimo sąlygos pačios savaime, bet pati rinka sukuria nulines kainas, vėliau bandydama užmokestį atsiimti kitais būdais, pavyzdžiui, išrašant „didesnes“ aviabilietų ar viešbučių rezervavimo sąskaitas“, – sakė VPT direktorė.
Ji pridūrė, kad atitinkami tiekėjai bando įrodyti nulinės kainos pagrįstumą, motyvuodami tariama galimybe gauti neribotą komisinį atlygį už parduotą aviabilietą, nors VPT turimais duomenimis, Lietuvos rinkoje komisinis atlygis už parduotą aviabilietą aviakompanijų mokamas itin retai.
Galimai piktnaudžiauja
D. Vilytė sakė, jog viena didžiausių problemų, kurią mato VPT yra įtampa kelionių rinkoje ir nenoras ieškoti kelionių organizavimo pirkimų problemos spendimo būdų.
„VPT organizavo keletą susitikimų su pirkimuose dalyvaujančiais tiekėjais, tačiau pačių tiekėjų nuomonės labai išsiskyrė ir kompromiso surasti nepavyko“, – pasakojo ji.
VPT direktorė pažymėjo, jog turi įtarimų, kad tiekėjai vykdydami sutartį galimai piktnaudžiauja, nurodydami galutines aviabilietų, viešbučių kainas ir taip pasidaro sau papildomas kainas.
„Kita problema yra tai, kad kelionių organizavimo paslauga yra specifinė ir kompleksiška, kurioje dalyvauja du subjektai – tiesiogiai dalyvauja kelionių organizatorius, kuris veikia kaip tarpininkas ir netiesiogiai – aviakompanija, viešbutis, kurie yra galutiniai paslaugos tiekėjai, bet patys tiesiogiai pirkime nedalyvauja“, – sakė D. Vilytė.
Be to, jos teigimu, aviabilietų ar viešbučių kainos visiems rinkos dalyviams yra vienodos, todėl varžymasis šioje vietoje nevyksta. Taigi pačių kelionių organizavimo pirkimai sunkiai pasiduoda viešojo pirkimo procedūroms.
Didžiausi žaidėjai
VPT duomenimis, 2016 metais daugiau nei pusę (50,7 proc.) visų kelionių organizavimo paslaugų viešųjų pirkimų (pagal vertę) laimėjo Vilniuje įsikūręs „Delta“ turizmo centras.
Devynis darbuotojus ir vidutinį 955 eurų atlyginimą „ant popieriaus“ mokanti įmonė pernai sudarė sutarčių už beveik 5 mln. eurų.
Antroje vietoje buvo Kaune įsikūrusi „Zip Travel“. 16 darbuotojų turintį ir vidutinį 621 euro atlyginimą mokanti įmonė 2016 metais sudarė sutarčių už 2 mln. eurų ir laimėjo 21 proc. visų pirkimų (pagal vertę).
Likusią visų pirkimų dalį laiminčioms įmonėms teko po mažiau nei 10 proc., 62 pirkimus laimėjusioms įmonėms teko po mažiau nei 1 proc. visų sudarytų sutarčių vertės.
„Nulinių“ sutarčių era
Byla prieš Valstybės kontrolę – ne vienintelė, kurią pastaruoju metu laimėjo „Zip Travel“. Kaip DELFI pasakojo įmonės vadovas Egidijus Budrevičius, neseniai Apeliaciniame teisme jis laimėjo bylą prieš Seimo kanceliariją.
„Seimas yra įsivėlęs į tai. Jie skelbs naują konkursą po sesijos“, – sakė jis.
Verslininkas pasakojo, kad jau yra laimėjęs ir prieš Ignalinos atominę elektrinę, Žemės ūkio rinkos ir maisto produktų reguliavimo agentūrą, Aleksandro Stulginskio universitetą, „Klaipėdos naftą“.
„Visi šitie pirkimai pagal vokų atplėšimo informaciją ir potencialius laimėtojus, tai buvo „nuliniai“ konkursai ir visus juos laimėjo „Delta“. Kai kuriais atvejais teismai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir neleido pasirašyti sutarties iki bylos išnagrinėjimo.
Tačiau Seimo atveju teismas pažiūrėjo kitaip ir nusprendė, kad viešasis interesas šiuo metu neleidžia taikyti laikinųjų priemonių, pasirašė sutartį, dirbo kažkiek ir prasisuko teismų karuselėje. Dabar panaikino sąlygas ir sutrumpino sutarties galiojimą iki pavasario sesijos pabaigos, kas savaime aišku, yra logiškas dalykas, nes Seimo nariai turi keliauti“, – kalbėjo E. Budrevičius.
„Zip Travel“ vadovas sakė, kad anksčiau galiojo tvarka, kai kai kurios įmonės savo pasiūlymus pateikdavo po kelių minučių po konkurso atsiradimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Paklaustas, kaip tai įmanoma, E. Budrevičius sakė: „Gal turi informacijos (iš perkančiųjų organizacijų – DELFI), kurios neturi kiti. Tai – sąmokslo teorijos, bet taip yra. Tie laikai matosi ir yra užfiksuota, kaip jie pateikia kainas“.
Pašnekovas teigė, kad tokia tvarka iš esmės nė vieno tiekėjo nemotyvuodavo ir jam neapsimokėdavo rašyti kokį nors aptarnavimo mokestį, kai jis gauna komisinį, t.y. gavęs gerą kontraktą, gali susiderėti dėl geresnių kainų.
„Delta“ turizmo centro vadovė Daiva Vedrickienė E. Budrevičiaus teiginius pakomentavo taip: „Jeigu konkurentai ne tik teigtų, kad paslaugas teikia 24 val. ir 7 dienas per savaitę (dirba 24/7 režimu), bet ir dirbtų, toks klausimas nekiltų“.
Bandė tartis
D. Vilytė DELFI pasakojo, kad VPT yra suorganizavusi du susitikimus, kuriuose bandė kartu su rinkos dalyviais išspręsti kelionių organizavimo pirkimų problemas.
E. Budrevičius sakė, kad teigiamai vertina VPT žingsnius imtis veiksmų, tačiau, jo teigimu, kol kas jie didelės naudos nedavė.
„Per tuos susitikimus yra įvairios nuomonės. Aš pats inicijavau ir kūriau aprašymą vieno iš kainodaros modelių ir mane rėmė kelios didelės kelionių agentūros Lietuvoje. Modelis būtų toks, kad išvengtų bet kokių teisminių ginčų ir kontroliuojančioms institucijoms būtų labai aišku ir skaidru matyti – aš žinau už kiek aš perku, nei daugiau, nei mažiau.
Aišku, fiksuotos kainos modelis turi rizikos faktorių, kad perkančioji organizacija gali nupirkti arba šiek tiek brangiau, nei tą dieną bilietas kainuoja, arba sutaupyti daug, nes riziką prisiima tiekėjas. Jau du tokie susitikimai buvo. Pateikiau raštu pasiūlymus, bet jokio atgalinio ryšio neturėjome“, – sakė jis.
Kaip vieną iš galimų sprendimų šioje situacijoje VPT anksčiau yra įvardijusi kelionių organizavimo paslaugų pirkimą centralizuotai (CPO).
„Nemažai šalių išsprendę šią problemą, pirkdami šias paslaugas centralizuotai – suomiai, švedai, lenkai, vengrai“, – sakė D. Vilytė.
Tuo metu latviai ir estai susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir lietuviai, dabar bando taikyti ekonominį naudingumą, preliminariąsias sutartis.
„Tai įmanomas modelis. Jeigu tų besivaržančių organizacijų nėra 5 ar 7 dėl kiekvieno bilieto ar viešbučio, kas gaišta visų laiką. Iki 3 besivaržančių organizacijų, manau, gali būti optimalus modelis. Bet aš asmeniškai esu fiksuotos kainos šalininkas“, – sakė E. Budrevičius.
Pernai daugiausiai pirkimų laimėjusio „Delta“ turizmo centro vadovė D. Vedrickienė DELFI sakė, kad tikslas yra ne nupirkti bilietą ar nakvynę viešbutyje, o nusipirkti tarnybinės kelionės organizavimo paslaugą.
„CPO veikimo principas tokiai specifikai nėra pritaikytas. Tiek viešbučių, tiek bilietų kainos yra momentinės, o tokia kainodara taip pat neatitinka CPO galimybių“, – sakė ji.
Kaip vystosi toliau
Po vasarį paskelbtos LAT nutarties VPT iš savo rekomendacijų išėmė mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijų ir paliko tik ekonominio naudingumo.
D. Vedrickienės teigimu, ekonominio naudingumo kelionių organizavimo paslaugų pirkimo didelės praktikos dar nėra.
„Perkančiosios organizacijos tik šiais metais kelionių organizavimo paslaugas pradėjo pirkti pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Naudojant ekonominio naudingumo kriterijų perkančiosioms organizacijoms yra daug galimybių išsamiai tikrinti ir įvertinti tiekėjų pasiūlymus“, – sakė ji.
Tačiau E. Budrevičiaus vertinimu, tai problemos neišsprendė.
„Vertinimo kriterijus yra (bent mes taip vadiname) „rašinėliai“. Duoda sąlygose klausimus, ar atliksite perkančiosios organizacijos kelionių analizę, pasiūlysite kaštų mažinimo modelį ir būdus. Ar jūs aptarnaujate 24 val. per dieną, 7 dienas per savaitę. Aprašykite komunikaciją su perkančiąja organizacija ir su keleiviu. Ten „briedų“ prirašo visokių, kurie yra iš esmės yra „rašinėliai“, – teigė jis.
„Zip Travel“ vadovas skeptiškai atsiliepė ir apie vertinimo kriterijuose naudojamus balus.
„Nuo 0 iki 1 balų duodama, jei tiekėjas neišsamiai aprašė ir nepagrindė modelio. 2, 3 ar 4 balai duodami, jei išsamiai aprašė ir pagrindė, o 5 balai duodami, jei labai išsamiai aprašė ir pagrindė. Reiškia ta riba yra šiek tiek subjektyvi, mano nuomone.
Kadangi tuos vertinimus daro komisijos nariai, kurie yra perkančiosios organizacijos darbuotojai, jie ekspertizės negali patys samdyti, tam reikėtų dar kokio nors konkurso ir t.t. Tie visi parametrai yra kreipiami į tai, kad labai didelis subjektyvumo laipsnis“, – sakė E. Budrevičius.
Jis teigė, kad kelionių organizatoriai į kainą ir toliau rašys nulį, tik papildomai rašys „rašinėlius“.
„Ateityje, preziumuoju, kad tie konkursai išvirs į tai, kad kainos dalyje tiekėjai dės nulį ir vertinimas bus remiantis subjektyviu kriterijumi. Ką tik buvo vienas toks konkursas su „rašinėliais“. Prirašėme daug, dirbome, analizavome – pateikėme aprašymą, o šiuo metu tą perkančiąją organizaciją aptarnauja ta pati „Delta“. Tai kažkokiu būdu anas tiekėjas gavo 70 balų – maksimumą, o visi kiti atsilieka 10 ar 15 proc., turi 56 ar 40 balų ir t.t.“ – sakė pašnekovas.
Problemas mato kitur
Savo ruožtu „Delta“ turizmo centro vadovė aiškino, kad kelionių organizavimo paslaugų pirkimų problemos šiuo metu susiveda tik į laimėtojo nustatymo klausimą, o problema yra kitokia ir didesnės apimties.
„Reikėtų spręsti pirkimų racionalumo ir taupumo klausimus. Iš esmės tikslas yra konsoliduoti viešojo sektoriaus pajėgas kelionių organizavimo paslaugų pirkimuose“, – sakė ji.
D. Vedrickienė pasakojo, kad dabar dažnai pasitaiko, kad į tą patį renginį vyksta skirtingų institucijų atstovai, paslaugos perkamos pagal atskirų institucijų sutartis, į tą patį renginį vykstančių skirtingų institucijų darbuotojų kelionių kainos skiriasi, kadangi ta pati kelionė yra rezervuojama ir perkama skirtingu metu ir iš skirtingų tiekėjų, dėl ko kainos būna skirtingos.
„Pagal atskiras sutartis perkančiąsias organizacijas aptarnaujantys tiekėjai taip pat neturi galimybės konsoliduoti viešojo sektoriaus pirkimų apimčių, derėtis dėl viešajam sektoriui palankesnių kainų ir jų sąlygų.
Perkančiosios organizacijos vengia pirkti bilietus iš anksto, kadangi neturi sprendimų dėl pigesnių ar nemokamų bilietų keitimo galimybių (pavyzdžiui, pasikeitus kelionės planams), dėl ko bilietus perka paskutiniu momentu, dėl ko bilietų kainos būna didesnės“, – teigė ji.
