Paaiškino, kas iššaukė pokyčius
Aplinkos viceministrės teigimu, esamų taisyklių peržiūrą sąlygojo įstatymo pasikeitimai, kurie buvo priimti dar 2021 metais.
„Pagal juos komunalinių atliekų tvarkymo kainodaroje atsirado naujas žaidėjas – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuriai yra patikėta ir suteikti įgaliojimai tvirtinti regionines atliekų tvarkymo kainas. Atsirado toks reguliuojamas subjektas – regioninis atliekų tvarkymo centras, kuris yra įsteigtas visų regionui priklausančių savivaldybių ir, kuris šiandien dienai eksploatuoja sąvartyną, mechaninio, biologinio apdorojimo įrenginius, žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, tai yra tą regioninę infrastruktūrą, kuri sudaro didžiąją dalį komunalinio atliekų tvarkymo sąnaudų krepšelio.
Po ilgo laiko, kada tie regioniniai atliekų tvarkymo centrai plėtėsi, atsirado poreikis požiūrio ir vertintojo iš šalies“, – teigė R. Radavičienė.
Moteris įvardijo, kokie pagrindiniai tikslai yra numatomi.
„Pagrindinis tikslas yra skaidrinti tą pačią sistemą, kad gyventojų mokama kaina būtų pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis ir, kad nebūtų perteklinių investicijų. Kai ta regioninė kaina bus patvirtinta, ji bus patvirtinta trims metams, tada savivaldybės prie tos regioninės kainos pridės atliekų surinkimo vežimo sąnaudas, lėšų administravimą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudas ir paskirstys gyventojams įmokas“, – teigė R. Radavičienė.
Reaguojama į gyventojų nusiskundimus
Pasak R. Radavičienės, sąnaudų paskirstymo kriterijai liks tokie patys, kokie jie yra ir dabar, tačiau yra padaryti tam tikri patikslinimai, kurių prašė patys komunalinių atliekų turėtojai.
„Šiandien dienai nėra galimybės skaičiuoti pagal konteinerių tūrį, išvežimo dažnį būtinųjų sąnaudų nekilnojamojo turto objektų savininkams. Dabar yra įvedama tokia galimybė savivaldybėse tiems asmenims, kurie šalia namų turi pastatytus individualius konteinerius, skaičiuoti ir būtinąją įmokos dalį pagal konteinerių skaičių, išvežimo dažnį ir tūrį. Buvo toks ir komunalinių atliekų turėtojų pageidavimas, buvo gaunama daug skundų“, – dalijosi pašnekovė.
Anot jos, svarbu pabrėžti vieną dalyką.
„Tam tikrais atvejais, nebus įmanoma skaičiuoti pagal konteinerių tūrį, nes, kaip žinia, yra naudojami kolektyviniai konteineriai ir, ypač, daugiabučiuose namuose tas yra aktualu. Bet kokiu atveju, jeigu stovės individualus konteineris – dabar yra tokia dedamoji įvesta, kad savivaldybė gali taikyti pagal konteinerių skaičių, išvežimo dažnį ir tūrį“, – aiškino R. Radavičienė.
Pasak aplinkos viceministrės, atsižvelgiama ir į kitus aspektus.
„Pavyzdžiui, daug skundų buvo gaunama dėl to, ar turėtų būti papildomai apmokestinti garažai, esantys po daugiabučiais namais.
Šiuo metu rinkliava neapmokestinami tik individualiose valdose esantys garažų savininkai, o dabar bus ir daugiabučių garažų savininkai neapmokestinti. Tam tikrų niuansų ir praktinių yra sprendžiama, bet, kaip minėjau, šitų taisyklių pagrindinė paskirtis yra būtent įgyvendinti įstatymo numatytus pokyčius, tai yra tas taisykles pakoreguoti, atsiradus ekonominiam reguliuotojui kainodaroje“, – teigė ji.
Atskleidė, ar keisis kaina
R. Radavičienės teigimu, pats perskaičiavimas ir pats rinkliavų taisyklių keitimas – tiesioginės įtakos kainai nedaro.
„Esmė yra tokia – tai yra taisyklių rinkinys, kaip paskaičiuoti tą kainą, kokias sąnaudas į ją įtraukti, ko negalima įtraukti, tam, kad ta kainodara tikrai būtų skaidri ir pagrįsta sąnaudomis.
Kas didina kainą arba kas turi įtaką kainai, tai, bendrai, patys reikalavimai, kurie keliami atliekų tvarkymui ir čia mes, kaip valstybė, vėlgi, didžiąja dalimi taikome tuos pačius standartus, kurie yra taikytini ir kitose valstybėse: kiek mes atliekų srautų turime rūšiuoti atliekų susidarymo vietoje, kaip tas atliekas turime apdoroti“, – aiškino ji.
Pasak aplinkos viceministrės, paslaugų kokybės gerinimas padės sumažinti ir tam tikrus kainos skaičiavimo aspektus.
„Gyventojai turės rūšiuoti maisto atliekas. Gerinimas tų paslaugų, kurių nefinansuoja gyventojai, leidžia sumažinti įmoką. Pavyzdžiui, pakuotės – kuo daugiau gyventojai išrūšiuoja pakuočių į rūšiavimo konteinerius, tuos jiems, ta dalimi, nekainuoja atliekų tvarkymas, nes gamintojai dengia tas sąnaudas. Čia yra labai svarbu“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, net ir startavus maisto atliekų rūšiuojamajam surinkimui, savivaldybės turėti paskatinti žmones, kurie turi individualias valdas, kompostuoti tokias atliekas jų susidarymo vietoje.
„Tas kompostines nebūtina naudoti kažkokias įmantrias ar ten, sakykime, reikalaujančias kažkokių papildomų investicijų. Galima bus net ir patiems įsirengti kompostinę ir kompostuoti“, – teigė R. Radavičienė.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
