Na bet, jo teigimu, šiemet buvo daug turistų iš užsienio, daugiausia lenkų. Buvo ir baltarusių, rašo ru.DELFI.lt.
„Šiemet sulaukėme didelio užsienio dalyvių susidomėjimo muge. Šiais metais jų buvo beveik dvigubai daugiau, nei pernai – apie 100. Daugiausia iš Latvijos, antroje vietoje – Lenkija, atvyko ir baltarusių, rusų, ukrainiečių. Šiemet dalyvius iš užsienio įkurdinome Lukiškių ir Rotušės aikštėje. Jokių rūpesčių dėl jų nebuvo, juk ir kalbos barjero nėra“, – sakė interviu DELFI V. Urba.
Anot jo, buvo problemų su kai kuriais smulkiais vietiniais prekiautojais – kai kurie nesutiko mokėti mokesčių ir tapo tiesiog nevaldomi.
„Perbėga iš Maironio gatvės į centrą. Išveji – vėl kur nors išlenda. Su tokiais pavieniais prekiautojais – daugiausia bėdos, nes norėjome, kad Katedros aikštėje būtų tik tie, kurie prekiauja verbomis ir pan. O ko ten tik nebuvo – ir senučių su kažkokiais staleliais, ir senukų. Išveji, o jie vėl atsiranda“, – pasakojo organizatorius.
„Na o visi dalyviai gudrauja, pateikia kažkokias pažymas apie neįgalumą, kūrybinga mūsų tauta. Pavyzdžiui, kas šeštas kaunietis „neįgalus“. Kaip čia pasakius... Visi nori tave pergudrauti. Mes taip įpratę, kad reikia kažką apgauti, taip susisukti, kad išeitų pigiau“, – rankomis skėsčiojo V. Urba.
Jo teigimu, nagingi prekeiviai negalėjo pasigirti dideliu uždarbiu mugėje – nepasisekė su oru.
„Kiek žinau, menkai pirko. Iš esmės mugė truko vieną dieną – šeštadienį. Sekmadienį kilo pūga, penktadienį buvo vėsu, snigo. Todėl galvojame, kad reikėtų mugę rengti ne prieš kovo 4 d., Kazimiero dieną, o savaitgalį po kovo 4 d. nežinau, kaip į tai reaguoja miesto valdžia, bet tada ir prekyba būtų kitokia, ir žmonių nuotaika būtų kitokia“, – reziumavo V. Urba.
Buvo ir baltarusiškai prakalbusių pirkėjų
Šiais metais mugėje pirmą kartą dalyvavo meistrai iš Vitebsko – organizacijos „Vitebsko miesto aukso žiedas „Dvina“ nariai.
„Į Vilnių atvežėme ir tradicinę molio keramiką, tradicinius medinius žaislus, pintų dirbinių. Buvo gaminių ir iš metalo, taip pat stiklo ir tekstilės dirbinių. Žaisliukus pats gaminu. Tai mediniai galvosūkiai, išrasto prie 1 000 metų. Jie pateko į Rusiją admirolo Makarvo dėka, jis jų atvežė iš Kinijos praėjusio amžiaus pradžioje“, – DELFI pasakojo Romanas Bojarincevas.
Anot jo, šiemet į Vilnių atvyko ir Baltarusijos meistrų sąjungos delegacija iš 28 žmonių.
„Turėjome gerą vietą Rotušės aikštėje, šalimais stovėjo latviai. Žmonės buvo labai geranoriški, nuoširdžiai domėjosi, kaip mums sekasi, perdavė labų dienų. Vilnius juk šalia Baltarusijos, čia daug žino apie Baltarusiją, daug baltarusių lankosi Vilniuje. Dauguma pirkėjų – inteligentiški žmonės, ramiai pradėdavo kalbėti rusiškai. Buvo ir tokių, kurie ėmė kalbėti baltarusiškai. Nebuvo nesusipratimų“, – dalijosi įspūdžiais mugės prekiautojas.
Kaziuko mugė vyko Vilniuje kovo 1–3 dienomis. 410-oje mugėje šiemet ypatingas dėmesys buvo skirtas Suvalkijos regionui.
