Didžiausias priešas – šaltis
Pirmąjį šių metų savaitgalį kavinės ir restoranai Kauno miesto centre nebuvo tušti, tačiau žmonių juose apsilankė gerokai mažiau nei per šventes.
„Nuo Kalėdų iki Naujųjų metų nebuvo jokio klientų skaičiaus sumažėjimo, bet po Naujųjų jis iškart pasijautė. Matyt, žmonės pavargo valgyti, švęsti ir bendrauti“, – pasakojo Laivės alėjoje veikiančios vyninės savininkė Giedrė Labonienė.
Senamiestyje įsikūrusio restorano „Skliautas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis skaičiuoja, kad po švenčių klientų sumažėjo kone trečdaliu. Jis įsitikinęs, kad netrukus reikalai dar labiau suprastės, tačiau dėl to pernelyg nesisieloja. Pastebimas klientų skaičiaus sumažėjimas po Naujųjų – įprastas reiškinys.
„Po Naujųjų apie dvi savaites dar tęsiasi tam tikra inercija: žmonės grįžta po atostogų, susitinka su draugais ir artimaisiais. O nuo sausio vidurio iki Valentino dienos būna pats sunkiausias laikotarpis. Viskas atgyja tik su pirmaisiais saulės spinduliais kovo mėnesį. Tada prasideda pavasarinis judėjimas“, – verslo subtilybes atskleidė Ą.Gaižutis.
„Sausį dar vyksta kai kurių įmonių vakarėliai, bet žmonės jau pradeda taupyti“, – pastebėjo G.Labonienė.
Verslininkai tikisi, kad žiema bus šilta. Verslo sėkmė glaudžiai susijusi su sąskaitų už šildymą dydžiu.
Džiugino rusakalbiai
Kavinių ir restoranų savininkai pastebi, kad geriausiu laikomas šventinis laikotarpis, kai žmonės linkę išlaidauti, kasmet trumpėja. Todėl verslininkai šiemet labai apsidžiaugė, pastebėję, kad po Naujųjų Kaune kelioms dienoms užsibuvo turistai iš Rytų.
„Senamiestyje pasijautė rusakalbių pagausėjimas. Išsiaiškinome, kad per šventes į Vilnių atskridę rusai nuomoja automobilius ir apvažiuoja Lietuvą, užsukdami ir į Kauną“, – pasakojo Ą.Gaižutis.
Tiesa, tuoj po Naujųjų rusų turistai patraukė namo švęsti stačiatikių Kalėdų. Tikimasi, kad bent trumpam ir nors truputį jų netektį kompensuos į Kauną po atostogų grįžtantys studentai.
Įstatymas pabrangino alų
Kavinių ir restoranų verslui blogiausias metų laikas prasidės po savaitės kitos, tuo metu barais virtę alkoholio prekybos kioskai milžinišką nuosmukį patyrė iškart po Naujųjų. Keturias barais tapusias parduotuves Kaune turinčios bendrovės „Onrama“ vienas iš savininkų Modestas Novickas prognozavo, kad labai sunkų pošventinį laikotarpį pakels ne visi konkurentai.
„Visi stengėsi išsilaikyti iki Naujųjų metų, nes per šventes dar galima užsidirbti, tačiau netrukus prasidės bankrotai“, – teigė M.Novickas.
Alkoholiu prekiaujantys verslininkai pastebi, kad prekyba duoda vis mažiau pelno. Vis dėlto, M.Novickio teigimu, didžiausia problema – ne klientų piniginių storis, o smulkų verslą žlugdantys, esą tik didiesiems prekybos centrams palankūs įstatymai.
Nuo šių metų pirmosios dienos įsigaliojo dar vienas įtakos alkoholio prekybai turintis Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimas – draudžiama alų pardavinėti didesnėje nei 1 litro talpos taroje.
„Pirmosios metų savaitės visada būna labai blogos, todėl kalbėti apie šio įstatymo pakeitimo įtakos dydį dar anksti, tačiau jau aišku, kad ta įtaka bus ir ji bus neigiama. Alus pabrango. Anksčiau 2 litrai alaus kainavo 5–6 litus, dabar už tą patį kiekį teks mokėti 7–8 litus“, – kalbėjo tris barus turinčios įmonės „Broliai juodvarniai“ savininkas Petras Rugys.
Įstatymas pažeidžiamas nuolat
M.Novickas pastebėjo, kad praėjęs šventinis laikotarpis, kai žmonės buvo linkę daugiau išleisti pinigų alkoholiniams gėrimams, buvo ne toks pelningas, kaip tikėtasi. Maža to, prieš šventes labai aktyviai darbavosi Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus fiksuojantys policijos pareigūnai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis pasakojo, kad vien per praėjusį mėnesį, tikrinant alkoholiu prekiaujančius taškus, nustatyta pora dešimčių Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų.
„Pardavinėti alkoholį galima, tačiau tara turi būti atidaryta, o gerti galima tik pirkimo vietoje. Niekas to nepaiso. Kaip nešėsi tuos gėrimus, taip ir nešasi“, – atsiduso T.Stauskis.
„Kauno dienos“ žurnalistai įsitikino, kad barai įstatymo nepaiso ir šiemet. Trijose skirtingose alkoholio prekybos vietose alaus išsinešti pavyko be problemų. Dviejose iš jų tara net nebuvo atidaryta.
M.Novickas teigė esantis įsitikinęs, kad dėl to kaltos atsainiai dirbančios pardavėjos, nes patiems barų savininkams taip rizikuoti neverta – kelių užfiksuotų pažeidimų pakanka tam, kad būtų labai sutrumpintas alkoholio prekybos laikas, o tai lygu bankrotui.
„Patys pareigūnai sutinka, kad įstatymas yra nesąmoningas. Kaip aš galiu užtikrinti, kad alkoholinių gėrimų nusipirkęs klientas jų neišsineštų? Joks įstatymas pardavėjui nesuteikia teisės sulaikyti pirkėją. O mus be jokių pasiaiškinimų baudžia iškart, kai žmogus su alkoholiu išeina į lauką“, – skundėsi M.Novickas.
