Anot į tarnybą besikreipusio vyro, praėjusių metų pabaigoje jis stotelėje įlipo į tarpmiestinį autobusą ir paprašė vairuotojos parduoti bilietą. Dėl klausos negalios vyras negali bendrauti šnekamąja kalba, tad parodė mobiliajame telefone iš anksto parašytą tekstą.
„Kelis kartus pabaksnojau pirštu į ekraną, rodydamas, jog norėčiau įsigyti bilietą su nuolaida, bet vairuotoja tik kažką piktai kalbėjo, o veido mimikomis demonstravo nepasitenkinimą. Tiesiog liejo piktas emocijas. Po kelių bandymų bilietą visgi gavau ir pustuščiame autobuse užėmiau galines laisvas vietas“, – pasakojo keleivis.
Anot vyro, šiam užsnūdus, jį šiurkščiai pažadino autobuso vairuotoja, papurčiusi už rūbų, rėkdama ir piktai rodydama pro langą.
„Supratau, jog esame stotelėje ir išsigandęs pagalvojau, kad mane tiesiog nori išmesti iš autobuso“, – skunde dėstė vyras su klausos negalia.
Nors vairuotoja po kurio laiko pasišalino, o kelionė tęsėsi, vyras nurodė dėl šios situacijos patyręs didelį stresą ir pažeminimą dėl esamos negalios.
Kaip nurodoma pranešime, atlikdama tyrimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kreipėsi į keleivių pervežimo įmonę „Kautra“. Jos atstovai apgailestavo dėl šios situacijos, bet patikino, jog netaiko diskriminacijos keleivių atžvilgiu.
Tuo metu pati vairuotoja neigė, jog elgėsi šiukščiai, tiesa, ji patvirtino, jog iš pradžių nesuprato įlipusio keleivio gestų. Taip pat ji pripažino, kad pažadino miegantį keleivį, neva jis buvo neprisisegęs saugos diržo, o jo kojos buvo užkeltos ant sėdynės.
Tarnybos teisininko Karolio Čepo pastebėjimu, vairuotoja turėjo teisę ir pareigą užtikrinti saugumą autobuse, tačiau jokiu būdu ne purtant suėmus už drabužių ir bendraujant pakėlus toną.
Tarnybos atstovai taip pat atkreipė dėmesį, jog bendrovė „Kautra“ nepateikė jokių vidinių aktų, kuriuose būtų nurodoma, kaip darbuotojai turėtų bendrauti su klientais su negalia, ir pasiūlė į tokių taisyklių rengimą įtraukti nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, Lietuvos kurčiųjų draugiją.
