Lenkia vos 14 savivaldybių
Planuota, kad 2009 m. savivaldybės biudžetas sieks apie 800 mln. Lt. Tačiau netrukus tapo aišku, kad tokio biudžeto surinkti nepavyks, o biudžetas sumažintas iki 759,3 mln. Lt.
Tačiau ir sumažinus planuojamą biudžetą lėšų trūksta – kol kas biudžetas vykdomas 73,5 proc. pagal šį rodiklį Kauno savivaldybė lenkia vos 14 Lietuvos savivaldybių – Kaunas užima 46 vietą tarp 60 savivaldybių.
„Tokia rimta ir skaudi šiuo metu yra padėtis. Tokios situacijos nebuvo nuo Nepriklausomybės atkūrimo“, - spaudos konferencijoje pirmadienį teigė A. Kupčinskas.
„Biudžeto vykdymo situacija, lyginant su praėjusiais metais, paprastai aritmetikai sakant yra dvigubai blogesnė. Savivaldybė savo pajamų, neskaitant dotacijų, vidutiniškai į mėnesį turėjo gauti po 39,7 mln. Lt. Tačiau nė vieną mėnesį tokių pajamų nebuvo gauta. Kitaip tariant, prie kiekvieno mėnesio yra ženklus minusas, o kai kuriais mėnesiais negauta 16, 14 ar 10 mln. Lt planuotų pajamų“, - teigė Kauno savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.
Prašo Mokesčių inspekcijos pagalbos
Nesurenkamas gyventojų pajamų mokestis – didžiausia bėda Kauno miesto biudžetui.
„Mus labiausiai neramina, kad mes negauname didžiosios dalies gyventojų pajamų mokesčio, o tai atitinkamai atsiliepia savivaldybės funkcijų vykdymui. Mes nesame gavę 115 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčių, o tai yra prognozuotos pajamos. Taip pat labai neramina įsiskolinimai kreditoriams, darbus atlikusioms ar paslaugas teikusioms įmonėms“, - sakė A. Kupčinskas.
Kauno mero manymu, finansiniu sunkmečiu nemaža dalis verslininkų pasitraukė „į šešėlį“, o tai neigiamai paveikė laikinosios sostinės biudžetą.
„Kaune yra didžiausias gyventojų pajamų mokesčio kritimas. Mes įtariame, kad nemaža dalis verslininkų pasitraukė į „šešėlį“. Šiandien parašiau prašymą, kad Mokesčių inspekcija efektyviau vykdytų verslo įmonių kontrolę, nes mes manome, kad dalis gyventojų pajamų mokesčių yra nesurenkama. Šiuo atveju norėtųsi aktyvesnių Kauno apskrities Mokesčių inspekcijos veiksmų“, - teigė Kauno meras.
Primename, kad neseniai „Kauno grūdai" priėmė sprendimą veiklą koncentruoti ne Kaune, o Alytuje. Dėl to Kaunas neteks dalies mokesčių – jų pernai į savivaldybės biudžetą „Kauno grūdai” sumokėjo 25 mln. Lt. Esą tai daroma dėl nelankstau Kauno politikų požiūrio į investicijas.
Lygių gatvių teks palaukti
Kauno savivaldybė spalio pabaigoje ėmėsi vieno drastiškiausių bei prieštaringai vertinamo taupymo būdų – dalinai atjungė apšvietimą daugumoje gatvių.
Tačiau neabejojama, kad nepopuliarių sprendimų dar bus.
Vienas iš jų – finansavimo viešosioms įstaigoms sumažinimas. Kauno savivaldybė yra maždaug 70 viešųjų įstaigų dalininkė, o finansavimą joms teks gerokai apkarpyti.
Be to, kauniečiams dar teks palaukti aktyvių gatvių remonto darbų – iš planuotų 62 mln. Lt gatvių remontui gauta mažiau nei šeštadalis – 10 mln. Lt.
Taip pat planuojama suaktyvinti privatizavimo procesą – planuojama parduoti ne tik savivaldybės nekilnojamąjį turtą, bet ir mažesnes įmones. Kaip pavyzdys minima „Kauno gatvių apšvietimo“ įmonė.
Tiesa, abejojama ar ekonominiu sunkmečiu privatizavimo procesas pajudės iš mirties taško.
„Privatizavimo komisija turės gerokai padirbėti, tačiau objektų ar įmonių pusvelčiui taip pat neatiduosime“, - teigė A. Kupčinskas.
Taip pat Kauno savivaldybės neigiamos įtakos turėjo ir PVM padidėjimas – automatiškai apie 7 mln. Lt išaugo dotacijos visuomeninio transporto įmonėms ir laikinosios sostinės vadovai nusprendė mažinti visuomeninio transporto ridą.
