EBPO šalyse automatizuoti jau galima ketvirtadalį, o Lietuvoje – trečdalį darbų. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės teigimu, tokias tendencijas jau galima pastebėti transporto, prekybos sektoriuose, taip pat valstybiniuose sektoriuose, kuriuose yra teikiamos viešosios paslaugos.
„Mes visi pajutome tai, kad skaitmenizacija veržiasi į mūsų gyvenimą“, – teigė ji.
Darbuotojai supažindinami su naujovėmis
Ypač didelė rizika, kad robotizacija pavogs darbo vietas, kyla Vengrijos, Slovakijos, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos darbuotojams.
„Todėl labai svarbu tiesiog dirbti su žmonėmis, laiku juos konsultuoti, laiku nukreipti, kad ta apokalipsė neištiktų“, – teigė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.
Prognozuojama, kad Lietuvoje didelių iššūkių kils maisto, gamybos bei paslaugų pramonei, tad dalis pramonininkų savo darbuotojus jau moko naujovių.
„Pramonininkų noras yra ne sumažinti darbuotojų skaičius, bet padidinti našumą mūsų įrenginių, kad mes išlaikytumėme ir darbuotojus, bet ir mūsų efektyvumas, mūsų bendra pridėtinė vertė, tas pats pelnas, kurį vėliau sumokame valstybei, augtų“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Technologijų poveikis – jau matomas
Verslams europinę paramą automatizacijai bei dirbtinio intelekto plėtrai siūlanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad naujovės keldavo baimę visais laikais.
„Jau ir kompiuterio atsiradimas kėlė tikrai daug diskusijų, ir grėsmių daliai darbuotojų, ypač tiems, kurie dirba tokius paprastesnius darbus arba turi menkesnius įgūdžius, tačiau įveikėme tą transformaciją, tai neabejotinai įveiksime ir šią“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Ieva Valeškaitė.
Tačiau tendenciją, kad žmonių darbą atima technologijos, Užimtumo tarnyba jau mato. Nors bedarbių skaičiai mažesni negu iki pandemijos, tačiau dalis dabartinių bedarbių darbo neteko vien dėl to, kad rinkai jie nebereikalingi.
„Nors turi ir paklausią darbo rinkoje profesiją, pavyzdžiui, buvę inžinieriai, tačiau jų kompetencija ir gebėjimai jau neatitinka šiandieninės darbo rinkos lūkesčių arba tai yra žmonės, kurie neturi apskritai jokios profesinės kvalifikacijos“, – dalijosi I. Balnanosienė.
Patys darbuotojai taip pat neslepia nevilties, esą kam mokytis naujovių, jei ateityje jas vis tiek pakeis robotai.
„Turime dabar žiūrėti, kurioje vietoje mes persikvalifikuosime ir ar tu turėsi darbą. Kas iš to, kad aš įgyju kvalifikaciją, tarkime, IT, jeigu aš vis tiek nebūsiu reikalingas?“ – kėlė klausimą Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė.
Streikai JAV
Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl šios problemos jau vyksta streikai.
„Yra tiek daug problemų ir, manau, kad visa dirbtinio intelekto situacija – viena iš jų“, – teigė protestavęs vyras.
Išėję į gatves Holivudo filmų industrijos darbuotojai reikalauja suvaldyti rinkos automatizavimą, kuris iš jų atima ir darbą, ir pelną.
„Mes visi labai susirūpinę. Norime rasti protingą sprendimą. Visi, kurie šiandien čia susirinkome, norime sąžiningo darbo užmokesčio“, – teigė moteris.
Mano, kad pokyčiai būtini
Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad Lietuvai rinkos automatizavimas ir netgi dirbtinio intelekto prijungimas yra būtini pokyčiai, didinant darbo našumą.
„Mūsų kaip Vyriausybės tikslas yra pasiekti 85 procentus Europos Sąjungos vidurkio. Dabar esame apie 73 procentus pasiekę“, – teigė Ieva Valeškaitė.
Kaip teigiama LNK žiniose, didesnė tikimybė, kad persikvalifikuoti teks moterims, mat jos dirba daugiau darbų, kurie yra automatizuojami.
Visą reportažą rasite LNK portale:
