Karo metai pakeitė ir Lietuvos parduotuvių lentynas: pirkėjai ilgisi „baltojo aukso“ iš Ukrainos

Praėję vieni karo Ukrainoje metai pakoregavo ir maisto prekių asortimentą Lietuvos prekybos tinkluose. Jau sunkiau bus rasti rusiškos sodos, o pirkėjai pasigenda ukrainietiškos druskos, kurią teko keisti lenkiška arba itališka.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis sako, kad ukrainietiškų prekių likimas įvairus: dalies jų karas nepakeitė, kitų tiekimas visiškai nutrūko, kai kurių atsikūrė visiškai arba iš dalies.

„Aliejus pilnai atsistatė, daržovių konservai, užtepėlės – iš dalies. Padažai ir druska dingo. Padažai buvo tiekiami iš Chersono, jis buvo okupuotas. Druska dingo, nes druskos kasyklos yra karo veiksmų zonoje“, – sako D. Ryliškis.

Anot jo, druska iš Ukrainos sudarė apie 90 proc. visos druskos šio tinklo prekių lentynose.

„Aišku, mes pakeitėme lenkiška, itališka druska, bet labai gaila, nes vis tiek ukrainietiška druska buvo mėgstama Lietuvoje“, – teigė jis.

Kai kurių prekių, tarkime, kūdikiams skirtų tyrelių ar dalies pramoninių prekių karas nebuvo palietęs.

„Susitvarkė saldainiai, sausainiai, chalva, buvo trukdžių, bet susitvarkė“, – teigė pašnekovas.

Bendrovės „Rimi Lietuva“ atstovė Gabrielė Šerėnienė komentuoja, kad šio tinklo prekybos centruose, įvairiose kategorijose, galima rasti apie 400 ukrainietiškų prekių.

„Tai šokoladas, saldainiai, makaronai, druska, sausi pusryčiai „Axa“, aliejus „Anira“, sultys „Galicia“, taip pat higienos priemonės. Yra ir Ukrainoje pagamintų produktų be gliuteno, skirtų diabetu sergantiems žmonėms, taip pat gyvūnų maisto „Optimeal“, vaikų žaislų“, – teigia G. Šerėnienė.

Pomidorų padažo „Chumak“ tinkle šiuo metu nėra.

Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas komentuoja, kad per praėjusius metus „Maxima“ parduotuvių tinklo asortimente ukrainietiškų prekių padaugėjo – palyginti su 2021 metais, pernai parduotuvių lentynose atsirado apie 80 naujų prekių.

„Šiuo metu turime apie 275 ukrainietiškos kilmės prekių. Didžiąją asortimento dalį sudaro bakalėjos prekės: kečupas, pomidorų pasta, aliejus, saldumynai.

Mažesnę dalį – makaronai, majonezas, alkoholiniai gėrimai, asmens higienos, kanceliarinės prekės. Karo pradžioje ne visi gamintojai galėjo užtikrinti savo produkcijos tiekimą, tačiau situacija stabilizavosi, prekių tiekimas vyksta sklandžiai“, – teigia M. Tilmantas.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad Ukrainos kilmės prekių savo asortimente tiek iki karo, tiek dabar tinklas neturi labai daug.

„Šiuo metu turime apie 130 skirtingų pavadinimų prekių, didžiąją dalį jų sudaro saldainiai ir higienos produktai. (...) Savo asortimente turėjome populiarius padažus „Chumak“. Deja, gamintojas yra iš Ukrainos, kuris mums pranešė nutraukiąs jų tiekimą“, – sako V. Budrienė.

Pasak jos, žmonės teiraujasi būtent minėto gamintojo padažų iš Ukrainos, tačiau kol kas neturima jokių žinių, kada tiekimas bus atstatytas ir ar iš viso jis bus atstatytas, teigia atstovė.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sako, kad prekių iš Ukrainos savo asortimente tinklas turėjo, tačiau šiuo metu susiduriama ir su tiekimo sutrikimais, tad tam tikrų prekių tiekimas yra sustabdytas.

„Reguliariame asortimente jau kelerius metus turime ukrainietiškus vanilinio plombyro ledus, jais prekiaujame ir dabar. Taip pat pastaruoju metu turime specialių pasiūlymų, kurių metu galima įsigyti įvairių saldumynų, zefyrų ar užkandžių iš Ukrainos“, – aiškina L. Skersytė.

Aljanso „Aibė“ Komercijos departamento direktorė Žydrė Baskutytė teigė, kad dalies produkcijos iš Ukrainos neliko.

„Deja, netekome ir dalies ukrainietiškų prekių, tokių kaip arbūzai. „Aibės“ parduotuvėse praėjusiais metais pirkėjai rinkosi arbūzus atvežtus iš kitų šalių, Graikijos, Italijos, Ispanijos. Džiaugiamės, kad praėjusiais metais sutrikęs saulėgrąžų aliejaus tiekimas iš Ukrainos stabilizavosi ir pirkėjai gali įsigyti ukrainietiško aliejaus“, – sako Ž. Baskutytė.

Aljansas „Aibė“ komentuoja, kad ukrainietiškų prekių bendrovės parduotuvių lentynose padaugėjo. Prekiaujama įvairiais ukrainietiškais kepiniais: sausainiais, meduoliais, riestainiais, greitu metu planuojama atsivežti ir ukrainietiškų miltų.

Keitėsi ir rusiškų, baltarusiškų prekių pasiūla

Pasak „Lidl Lietuva“ atstovės, rusiškų ar baltarusiškų prekių tinklas yra turėjęs nedideliais kiekiais reguliariame asortimente arba laikinų pasiūlymų metu, todėl pašalinus šias prekes iš asortimento, tai didelių pokyčių nenulėmė.

Tuo metu „Rimi“ asortimente rusiškų ir baltarusiškų gaminių buvo, tačiau jie sudarė mažąją dalį produktų ir neapėmė visų kategorijų. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios tinklas sprendimus dėl prekybos priima atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sankcijas, nustatytas įvairioms bendrovėms ar asmenims. Visos naujai įvedamos prekės yra gaminamos Europos Sąjungoje.

„Pirmaisiais karo mėnesiais iš prekybos išėmėme 414 pavadinimų Rusijos ir Baltarusijos įmonių produktų. Iš mūsų parduotuvių dingo tokie prekiniai ženkliai, kaip „Baikal“, „Darida“, „Essentuky“ gėrimai, „Baltika“ alus, gerai žinomi degtinės ženklai „Beluga“, „Zelionaja Marka“, „Majskij Chaj“ arbatos, keletas saulėgrąžų sėklų prekinių ženklų ir daugelis kitų“, – sako tinklo atstovė G. Šerėnienė.

„Per porą mėnesių nuo mūsų sprendimo iš prekybos išimti Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintas prekes tiekėjų bendrovės pasiūlė mūsų ieškomas alternatyvas – pavyzdžiui, akmens druska dabar tiekiama iš Lenkijos, Belgijos, Ispanijos, saulėgrąžų aliejus iš Estijos, Lietuvos, Ukrainos“, – pridūrė ji.

„Maxima“ sako, kad nuo 2022 metų vasario 28 dienos rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekių parduotuvėse nebeliko – jos buvo išimtos iš prekybos, o naujų prekių užsakymai sustabdyti ir nebeatnaujinti.

„Didžiausią išimtų prekių dalį sudarė alkoholiniai gėrimai, taip pat nemažai pramoninių prekių, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės. Mažesnę dalį – arbatos pakeliuose bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos. Didžiąją dalį Baltarusijoje pagamintos produkcijos sudarė alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, žuvies produktai, hematogenas.

Prekybos tinkle turime itin platų asortimentą tiek lietuviškos, tiek kitų šalių gamintojų produkcijos, tad net ir išėmę minėtas prekes pirkėjams galėjome pasiūlyti kitų alternatyvų“, – teigia M. Tilmantas.

Aljanso „Aibė“ atstovai komentuoja, kad rusiškų ir baltarusiškų prekių pirkimas iki šio nėra atnaujintas, daugelis prekių pakeista analogiškomis, importuojamomis iš kitur.

„Pavyzdžiui, sodą perkame iš Italijos, akmens druską – iš Lenkijos“, – sako Ž. Baskutytė.

Nors bendrovė neimportuoja degtinės iš Baltarusijos ar Rusijos, vis dėlto alternatyvų neieškojo. Pirkėjai patys pasirinko alternatyvas – dažniau lietuviškus, ukrainietiškus ir kitų šalių stipriuosius gėrimus. Alkoholio produktų asortimentas prasiplėtė ukrainietiškais prekiniais ženklais.

„Vienintelė prekė, kuriai neatsirado alternatyva – kedro riešutai, anksčiau importuoti iš Rusijos“, – teigia bendrovės atstovė.

„Aibės“ pirkėjai gana greitai pasigedo „Borjomi“ mineralinio vandens, kuris buvo išimtas iš asortimento.

„Pasikeitus įmonės savininkams, „Borjomi“ suteiktas leidimas prekybai Europos Sąjungoje, todėl pirkėjų pamėgtas vanduo grįžo į „Aibė“ parduotuves“, – sako Ž. Baskutytė.

„Norfos“ tinklas sako, kad prekių iš Rytų buvo nedaug.

„Iki 1 proc. Kaip žinoma, prasidėjus karui Rusijos prekėmis nustota prekiauti, Baltarusijos prekėmis nustota dar anksčiau, nutikus tai istorijai su lėktuvo sodinimu“, – sako D. Ryliškis.

Anot jo, prekės, kurios prasidėjus karui dar buvo likusios „Norfos“ sandėliuose, buvo išparduotos, už tą likutį buvo surinkta apie 0,5 mln. eurų, šie pinigai buvo skirti Lietuvos kultūros įstaigoms ir nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.

„Rusiška soda iš tokių prekių. Jos neliko, teko pakeisti užsienine“, – apie vieną iš dingusių prekių kalbėjo atstovas.

„Iki“ sako, kad tik prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje iš karto iš savo lentynų išėmė visas rusiškas ir baltarusiškas prekes. Tiesa, jų buvę nedaug. Didžiąją dalį sudarė stiprieji alkoholiniai gėrimai bei arbatos.

„Rusiškus ir baltarusiškus alkoholinius gėrimus pakeitė vietiniai gamintojai. Taip pat ir arbatas“, – teigia V. Budrienė.