aA
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratai trečiadienį rengė bendrą posėdį aptarti galimą manipuliavimą VILIBOR rodikliu, kuriame Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) komisijos, atliekančios krizės tyrimą, pirmininkas Stasys Jakeliūnas pareiškė nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku.
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Jausmai, emocijos, santykiai neturi nieko bendro, bet tai, ką leido sau pareikšti V. Vasiliauskas, mano įsitikinimu, netelpa į jo įgaliojimų ir net įprastų pareigūnų moralės ir etikos rėmus. Aš siūlyčiau aptarti Seime nepasitikėjimą juo, kaip Lietuvos banko valdybos pirmininku. (...) Tie pareiškimai apie beprasmiškiausią darbą, santykius su lavonais nedera jokiam valstybės pareigūnui, ypač tokios institucijos, kaip Lietuvos banko“, - sakė S. Jakeliūnas.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis posėdžio metu ragino prisidėti prie nepasitikėjimo kėlimo V. Vasiliausko.

„Šitas žmogus, kuris mano, kad už nieką neatsako, gali vadinti pastangas (krizės tyrimo komisijos. - ELTA) tuo, kuo vadina, tai kyla klausimas, kaip jis galėtų dirbti“, - sakė R. Karbauskis.

S. Jakeliūnas taip pat teigė, kad planuos parengti rezoliuciją su raginimu V. Vasiliauskui pačiam atsistatydinti.

Posėdyje turėjo dalyvauti Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, tačiau jis į posėdį neatvyko.

Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Posėdyje su Lietuvos banko vadovais turėjo būti aptarta Lietuvos banko vadovų pozicija parlamentinio tyrimo atžvilgiu ir informacija apie galimą manipuliavimą VILIBOR rodikliu ir šio rodiklio įtaka Lietuvos žmonių būsto paskolų ir Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų didėjimui.

Į posėdį buvo kviečiamas Lietuvos valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, tačiau jam negalėjus dalyvauti posėdyje, į jį pasisiūlė ateiti jo pavaduotojas R. Kuodis. Vis dėlto jis trečiadienį pateikė raštą, kad į posėdį neatvyks.

Vietoje jų „valstiečiai“ pamatė Lietuvos banko valdybos narį Tomą Garbaravičių ir Finansinio stabilumo departamento direktorių Simoną Krėpštą, kurie greitai paliko posėdžių salę.

Kaip teigė (BFK) komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas, Lietuvos banko vadovas ar jo pavaduotojas yra tie asmenys, kurie turėtų atsakyti į visus klausimus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Seime Agnė Širinskienė taip pat buvo įsitikinusi, kad į visus klausimus, susijusius su krizės tyrimu, turėtų atsakyti instituto vadovas.

„Yra kviečiamas vadovas (V. Vasiliauskas. - ELTA), paskui pats pavaduotojas (R. Kuodis. - ELTA) pasisiūlo atvykti, tada atsiunčia kitus asmenis, kurie yra laikinai pavaduojantys. Jei norime užduoti klausimus vadovui, tai ir norime juos užduoti vadovui“, - sakė A. Širinskienė.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip ELTA jau rašė, BFK pirmininkas trečiadienio krizės komisijos posėdžio metu citavo Lietuvos banko pateiktą medžiagą, skirtą tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pasirengimui vizitui į Švediją, susitikimui su Švedijos ministru pirmininku.

„Visai bankų sistemai, kartu ir ekonomikos augimui didelę įtaką darė didžiausi Švedijos bankų valdomi antriniai bankai Lietuvoje, kurie vykdė aktyvią kreditavimo politiką. Tačiau 2008 m. antroje pusėje, ypač gruodį, kai kurie Švedijos bankų kontroliuojami antriniai bankai Lietuvoje gerokai apribojo kreditavimą, taip skatindami ekonomikos lėtėjimą.

Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas, lemia stipriai sumažėjusį tarpbankinės rinkos aktyvumą, dėl to labiau kenčia mažesni vietiniai bankai, šiuo metu susiduriantys su lėšų pritraukimo iš užsienio problema. Pagal galiojančią VILIBOR apskaičiavimo tvarką, iš 5 bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, net 4 bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti“, - dokumentą citavo S. Jakeliūnas.

Pasak jo, VILIBOR kėlimo analizės grafikas rodo, kad VILIBOR susijęs su valstybės skolinimosi kaštais - Vyriausybės vertybinių popierių aukciono palūkanų ryšys su VILIBOR buvo labai glaudus.

„Bankai ne tik kėlė būsto ir kitų paskolų kainą, manipuliuodami (...) VILIBOR, bet ir Vyriausybės skolinimosi kaštus. Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai. Jie ir sukėlė krizę. (...) Bankai lupikavo krizės metu iš valstybės ir iš žmonių“, - sakė S. Jakeliūnas.

„Jokie įstatymai nebuvo pažeisti, bet VILIBOR metodika buvo ydinga, juo buvo manipuliuojama, todėl jo taikyti paskolų kainodaroje dėl to nebuvo galima“, - pridūrė BFK pirmininkas.

Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak S. Jakeliūno, platinant Vyriausybės obligacijas, emisijos buvo leistos nuo 2009 m., o palūkanos siekė beveik 10 proc., tačiau papildomų emisijų brangimui įtaką padarė pavėluotas „Snoro“ banko uždarymas.

„Vienos emisijos papildymas vyko 2011 m. lapkritį. Palūkanos, kuriomis buvo išplatinta papildoma emisija, buvo 9 proc. aukštesnės nei 2011 m. kovo mėnesį. Labai reikėjo pinigų, - ką pasiūlo, už tiek ir skolinasi. „Snoro“ pavėluotas uždarymas prisidėjo ir prie palūkanų, Vyriausybės skolinimasis taip pat brango, nes buvo priimami sprendimai“, - teigė S. Jakeliūnas.

„Mūsų mokamos palūkanos yra didžiausios euro zonoje“, - pridūrė BFK pirmininkas.

Jis taip pat teigė, kad komerciniai bankai užsidirbo iš krizės, skolindami Lietuvai brangiau.

„Lietuvai gavus 2 mlrd. eurų paskolą, po mėnesio bankai savo klientams pardavė obligacijas ne už 7,6 proc., o už 6,5 proc. Lietuva moka iki šiol palūkanas, nes tai 10 metų obligacijos. Per tą mėnesį bankai platintojai (obligacijų. - ELTA) užsidirbo 250 mln. JAV dolerių“, - teigė S. Jakeliūnas.

BFK išvadose pažymima, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas ir tuo pačiu pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 1,9 mlrd. ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio ir didelio pelningumo obligacijų emisija.

Apie 1,1 mlrd. eurų palūkanų Finansų ministerijai nepagrįstai buvo priversta sumokėti „Sodra“ ir tuo pačiu senatvės pensininkai, dar 800 mln. eurų palūkanų permokėjo pats Valstybės biudžetas.

Komisijos manymu, 2009-2012 metais priimti sprendimai skolintis valstybės vardu vien komercinėmis sąlygomis galėjo pažeisti viešąjį interesą, nes, nepriėmus geriausių įmanomų finansinių sprendimų, valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta didelio masto (apie 2,1 mlrd. eurų dydžio) žala.

BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(63 žmonės įvertino)
3.8254

Pasauliui kratantis „Huawei“, Maduras skelbia apie bendradarbiavimą su kinų milžinu (10)

Venesuela visą šalį apimančio 4G ryšio tinklą kurs kartu su Kinijos telekomunikacijų milžinu...

Kinija: dėl „Boeing 737 Max“ skrydžių draudimo praradome per 500 mln. eurų (2)

Kinijos oro linijų nuostoliai, patirti dėl „Boeing 737 Max“ skrydžių draudimo, iki birželio...

Kaip keliauja Lietuvos vidurinioji klasė: nesarmata čiupti ir paskutinės minutės pasiūlymus (80)

Ekonomistai kalba, kad ateinanti krizė bus kitokia, tačiau gyventojai nekreipia dėmesio į kalbas...

„Facebook“ kitąmet paleis savo kriptovaliutą (17)

Didžiausias socialinis tinklas „Facebook“ jau užbaigia planus įvesti savo kitais metais...

Aplinkos ministras grasina stabdyti finansavimą Sapiegų parkui Vilniuje tvarkyti (18)

Vilniaus miesto savivaldybei neatsižvelgus į Antakalnio bendruomenės kritiką dėl medžių kirtimo...

Top naujienos

Tyrimas parodė neįtikėtiną juodosios organų prekybos mastą: turtuoliai donorus rinkosi iš katalogų (23)

„ Al Jazeera “ kanalo atliktas tyrimas atskleidė, kad viena Egipto ligoninė ir Jemeno...

Kaip vienas miestelis prie Volgos pasėjo chaosą Europos naftos rinkoje (12)

Nikolajevkos gyventojai nelabai turi apie ką liežuvauti nuo tada, kai mirė degtinės muziejaus...

Jubiliejinis Birutės Petrikytės koncertas baigėsi skandalu: scenos grandai jaučia kartėlį

Penktadienio vakarą Palangos koncertų salėje įvykęs jubiliejinis dainininkės Birutės...

Privertė pasijusti tikru narkobaronu: pareigūnai kratos metu sandėlyje rado šešias tonas kanapių (157)

Pluoštinių kanapių ūkį įkūręs vyras nesitikėjo, kad siųsdamas mėginį galimai būsimiems...

Linas Kojala. Sudie, Amerika? Sugrįžimas namo (I dalis) (123)

Garsiajam Don Kichotui, susiruošusiam į žygį, netrūko užsidegimo. Migelio de Servanteso...

Įvykiai, pakeitę pasaulį: SSRS griūtis. Laukiniai, laukiniai rytai ir lūžio taškas, po kurio Rusijai nebebuvo kelio atgal (0)

Krentanti, besiblaškanti ir beviltiškai pasimetusi. Tokios būklės Rusija pasitiko paskutinį...

Keisčiausios dietos istorijoje, kurios dabar specialistams kelia šypseną (1)

Jei jau girdėjote apie intervalinį valgymą, galbūt manote, kad dietų kultūra pasiekė keistumo...

Po dvejų metų internetas gali neatpažįstamai pasikeisti

Europos Parlamentas ( EP ) patvirtino daug diskusijų sukėlusią autorių teisių reformą, kuri...

Šis gegužės mėnuo įeis į istoriją: po sumuštų temperatūros rekordų – radikalūs pokyčiai (35)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Izolda Marcinonienė sako, kad ši gegužė įeis į...

Skandalingasis „Flying Saucer Gang“ lyderis – apie nežinomą praeitį: darbas restorane ir tikroji pažinties su Karolina istorija (74)

„Tiesiog buvome bičai , kurie norėjo studijoje eksperimentuoti. Turėjome kompiuterį, mikrofoną...