Atskyrė
Į Kėdainių rajono savivaldybę plūsta krašto verslininkų prašymai atleisti juos nuo dalies mokesčių. Paskutinis rajono Tarybos posėdis buvo palankus verslui, tad tikėtina, netrukus tokių prašymų bus sulaukta ir daugiau.
Štai viešbutį ir restoraną „Grėjaus namas“ bei statybinių prekių parduotuvę „1000 smulkmenų“ valdantis Arvydas Petrulis kreipėsi į savivaldybę prašydamas atleisti jį nuo prievolės mokėti nekilnojamojo turto mokestį už 2020 metus.
A. Petrulio įmonė yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašą. Einamaisiais metais dėl paskelbto karantino negalėjo vykdyti viešo maitinimo, apgyvendinimo ir ne maisto prekių parduotuvėje veiklos, todėl negavo pajamų. O pastatai, kuriuose įmonė vykdo veiklą, yra raudonojoje miesto zonoje, tad jų mokestinė vertė yra didelė.
Svarstant atleidimo nuo mokesčio klausimą, pirmiausia buvo pasiūlyta taikyti A. Petrulio įmonei 25 proc. mokestinę nuolaidą, tačiau Ekonomikos ir biudžeto komitete buvo išreikštas siūlymas šias dvi vieno savininko įmones atskirti, kadangi kardinaliai skiriasi jų veiklos rūšys bei joms taikomi karantino apribojimai. Dėl to, tikėtina, skiriasi ir patirti nuostoliai.
Nuomonės išsiskyrė
Kadangi situacija dėl karantino yra neeilinė, kol kas nėra ir metodikos, nustatančios, kaip turėtų būti mažinami mokesčiai rajono įmonėms. Nėra numatytos aiškios tvarkos, pagal kokius rodiklius sprendžiant ir koks kiekis mokesčių būtų sumažinamas, o tai daliai Tarybos narių sukėlė keblumų.
Vieni siūlė klausimą atidėti ir nagrinėti vėliau prieš tai parengus aiškias atleidimo nuo mokesčių gaires. Kiti gi ragino nieko nelaukti, nes mokesčius mokėti reikia jau greitai ir kito Tarybos posėdžio verslininkams laukti nebebus jokios prasmės.
Išsiskyrė politikų nuomonės ir dėl to, kokio dydžio nuolaidas verslui savivaldybė turėtų daryti.
Pasiūlytas 25 proc. mokesčių mažinimo planas pasirinktas apskaičiuojant laiką, kada įmonės negalėjo vykdyti veiklos per pirmąjį karantiną.
Pirmojo karantino metu įmonių veikla visiškai nutrūkusi buvo 2,5 mėnesio, taigi maždaug ketvirtį metų. Pagal tai siūlyta skaičiuoti ir nuolaidą – kiek laiko įmonė nedirbo, tokio dydžio mokestinė nuolaida jai ir turėtų būti taikoma. Tačiau tokia siūloma atleidimo nuo mokesčių metodika kai kuriems politikams nepatiko.
Kai kurie Tarybos nariai siūlė ir didesnes – 32, 40 ir 50 proc. siekiančias mokestines lengvatas.
Pelnas sumažėjo
Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Daina Balasevičienė surinko duomenis iš 31 maitinimo paslaugas teikiančios įmonės Kėdainių rajone.
„Kalbant apie A. Petrulio įmones, buvo pateikti duomenys, kokius nuostolius jie patyrė. Restoranas karantino metu visai nedirbo nei pirmojo, nei antrojo karantino laiku.
Pilnose prastovose yra dešimtis darbuotojų, pajamos sumažėjusios 32 proc. Viešbutis dirba, tačiau paslaugų teikimas sumažėjęs, prastovose – aštuoni darbuotojai. Pelnas sumažėjęs 37 proc.
Statybinių prekių įmonė pirmojo karantino metu nedirbo visai, antrojo karantino metu dirbti galėjo, tačiau pirkėjų srautai sumažėję. Darbuotojų, esančių prastovose, nėra, bet įmonės pelnas sumažėjo 32 proc.“, – informavo D. Balasevičienė.
Simbolinė parama
Kai kurie Tarybos nariai aiškino, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės atleidimo nuo mokesčių ar jų sumažinimo, reikėtų išanalizuoti jos mokestines ataskaitas – suskaičiuoti, kiek įmonė yra sumokėjusi mokesčių.
Su tokia pozicija nesutiko vicemeras Paulius Aukštikalnis.
Pasak jo, nustatinėjant mokesčio lengvatą tokiu metu nederėtų prisirišti prie įmonės mokestinių ataskaitų, juo labiau kad savivaldybės atleidžiamo mokesčio dalis yra daugiau simbolinis gestas sunkiu verslui metu.
„Svarstome simbolinį dalyką, tad prisirišti prie pelno ir nuostolių ataskaitos būtų netikslinga. Tai simbolinė pagalba verslui, todėl ir buvo siūloma skaičiuoti dienas, kiek laiko įmonė nedirbo.
Supraskime, kad šis mūsų simbolinis gestas tikrai nepadengs visų įmonių patiriamų nuostolių“, – kalbėjo vicemeras.
Apsispręsti politikus skubiau ragino ir naujasis rajono Tarybos narys Jonas Talmantas.
„Nuostolius įmonės patiria kas dieną, mokesčius mokėti turi. Nieko nelaukime ir sutarkime dėl procento, kad kompensuotume jiems nors kažkiek to vargo.
Siūlau 50 proc. kompensuoti viešbučiui ir restoranui, statybinių prekių parduotuvei palikime tuos 25 proc. Juk tie, kuriems gerai sekasi, manau, turi sąžinės ir neprašo pagalbos. O tie, kas prašo, ne iš gero gyvenimo“, – sakė Tarybos narys.
Galiausiai rajono Taryba nusprendė būtent taip ir kompensuoti mokesčius A. Petrulio įmonėms.
