Prognozuojama, kad sunkiau įsidarbinti bus turintiems teisininko, ekonomisto ar psichologo išsilavinimą.
Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad šiais metais labai reikšmingų pokyčių darbo jėgos paklausoje nebus. Planuojama, kad per 2014 m. bus įregistruota tiek pat darbo skelbimų kaip ir pernai (220-240 tūkst.). Skaičiuojama, kad 60,4 proc. laisvų darbo vietų bus pasiūlyta paslaugų sektoriuje, 18,7 proc. - pramonės, 14,3 proc. - statybos, 6,7 proc. - žemės ūkio sektoriuose.
Kalbant apie paslaugų sektorių, daugiausia laisvų darbo vietų turėtų būti mažmeninėje prekyboje, krovininių kelių transporto, restoranų bei maisto tiekimo įmonėse.
Pramonės sektoriuje darbuotojų reikės baldų gamybos, maisto produktų gamybos, medienos pjaustymo ir obliavimo bei viršutinius drabužius siuvančiose įmonėse.
Didžioji dalis (73 proc.) darbo pasiūlymų vilios kvalifikuotus darbuotojus. Lietuvos darbo birža pastebi, kad paskutiniais metais nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis mažėja. Ši tendencija turėtų išlikti ir šiais metais.
Lietuvos darbo birža taip pat pateikia paklausiausių profesinių kvalifikacijų sąrašą 2014-2015 m.
Skelbiama, kad didžiausias įsidarbinimo galimybes šiais metais turės pardavimo vadybininkai, buhalteriai, informacinių technologijų ir sistemų specialistai, pardavimo agentai, statybos inžinieriai, gydytojai, siuvimo technologai.
Kvalifikuotų darbuotojų sąraše didelės viltys susirasti darbą suteikiamos pardavėjams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, virėjams, siuvėjams, plataus profilio statybininkams, suvirintojams, padavėjams ir barmenams.
Sunkiau šalyje šiais metais įsidarbinti, darbo biržos prognoze, bus administratoriams, teisininkams, socialiniams darbuotojams, pradinio ugdymo mokytojams, darželių auklėtojams, ekonomistams, turizmo vadybininkams, kineziterapeutams, socialiniams pedagogams, psichologams.
Taip pat prognozuojama, kad mažiau darbo vietų bus pasiūlyta lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, automobilinio krautuvo vairuotojams, elektrinio krautuvo vairuotojams, kirpėjams, manikiūrininkams, kosmetikams ir floristams.
Lietuvos darbo birža skelbdama šių metų darbo rinkos prognozę teigia, kad šiais metais apie 30 proc. darbdavių planuoja, kad įmonės apyvarta, darbuotojų skaičius ir investicijos į technologijas didės. 66 proc. tiki, kad niekas nekis, o 4 proc. - kad mažės.
Nors darbo birža skelbia, kad šiais metais darbo paklausos situacija turėtų nesikeisti, prasčiau bus su darbo jėgos pasiūla. Konstatuojama, kad ji mažės. Darbo birža šiais metais planuoja registruoti 4,5-5,5 proc. mažiau bedarbių nei pernai (280-290 tūkst.).
Skaičiuojama, kad didžiausią bedarbių skaičių sudarys vidurinį išsilavinimą turintys bedarbiai (53 proc.), 24 proc. - bedarbiai, turintys pagrindinį ir žemesnį išsilavinimą, 14 proc. - su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu ir 9 proc. - su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu.
Prognozėse apie regioninį nedarbą planuojama, kad labiausiai nedarbo lygio mažėjimą turėtų pajusti Lazdijų (1,6 proc. punkto), Neringos (1,4 proc. punkto), Alytaus (1,3 proc. punkto), Palangos, Vilniaus rajono, Utenos ir Širvintų (1,2 proc. punkto) savivaldybės.
Nedidelis nedarbo mažėjimas bus jaučiamas Kauno mieste, Rietavo, Vilkaviškio, Ignalinos rajono, Šiaulių miesto savivaldybėse (apie 0,1 proc. punkto).
Aukšiausias nedarbas ir toliau išliks Ignalinos (18,4 proc.), Alytaus rajono (17,9 proc.), Kelmės (17,1 proc.), Zarasų (17 proc.), Kalvarijos (16,7 proc.), Lazdijų ir Mažeikių savivaldybėse (16,2 proc.).
Mažiausiu nedarbu galės didžiuotis Neringos (4,4 proc.), Trakų (7,1 proc.), Kretingos (7,3 proc.), Klaipėdos rajono (7,5 proc.), Vilniaus miesto (7,6 proc.), Klaipėdos miesto (7,8 proc.) ir Šiaulių miesto (8 proc.) savivaldybės.
Darbo pasiūlos mažėjimas labiausiai bus jaučiamas Vilniaus (3,5 tūkst.), Panevėžio (2,3 tūkst.), Klaipėdos (1,6 tūkst.), Alytaus ir Kauno (po 1 tūkst.) apskrityse.
2014 m. prognozė atlikta remiantis darbdavių apklausos rezultatus, makroekonominius ir darbo rinkos rodiklių tendencijas. Apklausoje dalyvavo 4,4 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 0,28 mln. darbuotojų.
