Vos prieš nepilną dešimtmetį daugelis iš mūsų turėjo storas spalvotas apskaitos knygeles, kuriose ranka surašydavome skaitiklių rodmenis, komunalines išlaidas ir už jas susimokėdavome banke ar pašte. Šiandien sąskaitas apmokame vos keliais pelės klavišo paspaudimais internetu. Išmaniųjų technologijų specialistai teigia, kad ir šis būdas atsiskaityti už paslaugas ilgainiui taps atgyvena.

„Mes, kaip vartotojai, natūraliai tikimės, kad mokėjimai už komunalines paslaugas persikels į mobilųjį telefoną, nes išmanieji telefonai vis labiau virsta universaliais valdikliais, kuriuose norime po ranka turėti visą informaciją, reikalingą atlikti kasdienius darbus. Kita vertus, jei kalbėtume apie komunalines paslaugas, vien tik duomenų surinkimas vienoje sąskaitoje ir jų parodymas mobiliojo telefono ekrane nesukuria realios pridėtinės vertės“, – pranešime spaudai sako vienos didžiausios IT paslaugų bendrovės Baltijos šalyse „Tieto Lietuva“ verslo plėtros vadovas Andrius Adamonis.

Operatoriai Lietuvoje jau imasi pirmųjų žingsnių: pavyzdžiui, privatūs klientai gali išmaniąja programėle greitai ir paprastai deklaruoti rodmenis, sumokėti už elektrą ir dujas ar peržiūrėti deklaravimo istoriją.

Šiuo metu ganėtinai patogią elektroninę mokėjimų už paslaugas knygelės išpildymo variantą gali pasiūlyti šalyje veikiantys bankai, tačiau realiai mokėjimo būdas skiriasi priklausomai nuo paslaugų teikėjo.

Dėl to vartotojas negali patogiai susimokėti už visas komunalines paslaugas, nes internetinėje bankininkystėje atsiranda kelios sąsajos: viena, kurioje vartotojas deklaruoja rodmenis už elektrą, šildymą ar vandenį, o kita, pavyzdžiui, už dujas.

A. Adamonio nuomone, ateityje vartotojas norės vienoje vietoje matyti visas komunalines paslaugas, už kurias jam būtina mokėti – už elektrą, šildymą, vandenį ar dujas, o gal net sumą, kokią reikia mokėti už naudojimąsi telefonu ar internetu.Vartotojas tikrai jausis daug komfortiškiau, jei jį programėlė išlaisvins nuo prisijungimo prie kelių ar daugiau interneto svetainių.

„Tačiau yra du apribojimai: tam, kad iš viso atsirastų tokios vieningos sąsajos, reikia, kad vartotojas norėtų už vieningą sąsają susimokėti ir apskritai norėtų keisti savo įpročius ir pradėti naudotis tokia sąsaja. Neabejotinai toks sprendimas turi kurti labai aiškią papildomą vertę“, – kalba A. Adamonis.

Ateityje išmaniosios technologijos, anot specialisto, už vartotojus galėtų daryti mokėjimų už komunalines paslaugas kontrolę (padėti sukontroliuoti išlaidas, kad jos neperšoktų tam tikros ribos arba kitu būdu įtraukti vartotoją į sprendimų priėmimą, kai išlaidos viršija numatytą sumą), kurią dabar vartotojai daro savo laiko sąskaita.

Tarkime, galbūt išmanioji programėlė galėtų pasiūlyti vietoj vieno interneto operatoriaus paslaugų rinktis kitą. Į tokius sprendimus integravus mokėjimus, išmaniosios technologijos padėtų suplanuoti ir atlikti mokėjimus vartotojui optimaliu būdu ir laiku tam, kad vartotojui apskritai nereikėtų sukti galvos, kaip ar kada susimokėti už komunalines paslaugas.

„Visų paslaugų sudėjimas į vieną vietą turi duoti bendrą vaizdą, o kokias gi aš, kaip vartotojas, paslaugas gaunu. Programėlės galėtų tapti asmeniniu patarėju, kaip man elgtis toliau – pasiūlyti, tarkime, mokėti už komunalines paslaugas tada, kai sąskaitoje yra tam tikra suma pinigų. Tai aktualu būtų tiems vartotojams, kurių pajamos nepastovios – jiems būtų gerai, kad kažkas rūpintųsi, jog mokesčiai nebūtų mokami per anksti arba sumokėti, kai pinigų suma viršija saugų nustatytą jų kiekį.

Mobilioji programėlė išlaisvintų nuo dokumentų atidarinėjimo atskiruose languose, elektroninių sąskaitų peržiūrėjimo ir skaičiavimo, taupytų laiką ir pagaliau apsaugotų nuo neigiamų emocijų, kad būtina surasti laiko mokėjimams atlikti“, – pranešime sako A. Adamonis.

Jo teigimu, išmanioji programėlė galėtų apjungti ir visų periodinių paslaugų tiekėjus – nuo komunalinių paslaugų iki mobiliojo ryšio operatorių, televizijos ir interneto paslaugų ar net apsaugos paslaugų tiekėjų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)