Ši pensija, kurios vidutinis dydis šiuo metu siekia 167,36 euro, pradedama mokėti tada, kai žmogus netenka 55 proc. darbingumo. Koks yra jo darbingumo lygis nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). Tai ji daro remdamasi Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarka, kurioje yra taip aprašyta liga: „Morbidinis nutukimas ir kitas maisto medžiagų perteklius bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai“.
Ji nustatoma, kai asmens kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 40, pavyzdžiui, jo ūgis – 176 centimetrai, o svoris – 124 kilogramai. Tačiau vien ši liga atima tik 20 proc. darbingumo. Visgi, ji gali susidėti su kitomis asmeniui nustatytomis ligomis (pagal tam tikrą koeficientą), kol galiausiai 55 proc. nedarbingumo riba yra pasiekiama.
„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI pasakojo, kad yra girdėjęs apie tokius atvejus.
„Nemanau, kad daugeliui gyventojų tai yra paskata nutukti, bet įsivaizduokime situaciją, kai žmogaus KMI yra 38, jis šiaip turi ligų ir tiesiog šiek tiek pakilus indeksui, atsiranda finansinė kompensacija. Girdėjau tokių pavyzdžių, kai asmenys siekia tos kartelės ir tada gauna pensiją“, – sakė jis.
NDNT direktorius Manfredas Žymantas stipriai abejojo, ar žmogus gali ryžtis priaugti svorio vien tam, kad gautų išmokų, tačiau tokios versijos iš esmės neatmetė.
„Manote, kad daug privalgo ir tada ateina nutukęs, kad jam būtų nustatomas nedarbingumas? Ne, pasiskaičiuokite, kiek žmogus turi sverti prie tam tikro ūgio, kad jau būtų 40 KMI. Tai yra labai dideli žmonės ir jie neprivalgo vien dėl to, kad gautų negalią ir išmokas. Suprantu, kad valstybiniu požiūriu mokėti už tai, kad žmogus nesirūpina savimi ir kuo labiau nesirūpina, tuo lygtais daugiau mokėti... Tačiau supraskime ir iš kitos pusės, su tokiu KMI jis yra jau riboto darbingumo“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas aiškino, kad dažniausiai, kai žmogus būna tiek nutukęs, jis turi ir kokią nors rimtą širdies ligą, serga cukrinių diabetu su komplikacijomis ir t.t.
M. Žymantas negalėjo iškart pasakyti, keliems žmonėms ar atvejams šitas kriterijus turėjo įtakos išmokų atsiradimui ar neatsiradimui.
„Mes galėtume savo duomenų bazėje per gerą savaitę pasidaryti tam tikrus skaičiavimus ir pasakyti“, – sakė jis.
Painiava statistikoje
N. Mačiulis taip pat buvo nurodęs, kad per pastarąjį dešimtmetį valstybinio socialinio draudimo netekto darbingo pensijų gavėjų skaičius išaugo nuo 62 tūkst. iki 142 tūkst.
Tačiau pabandžius šiuos skaičius patikrinti, paaiškėjo, kad tokiame laikotarpyje juos lyginti nėra visai korektiška.
Esmė ta, kad 2005 metais buvo nuspręsta atsisakyti invalidumo grupių, pagal kurias buvo skiriamos invalidumo pensijos ir jos pradėtos vadinti netekto darbingumo pensijomis.
Kaip matyti iš „Sodros“ duomenų, įvertinus tiek netekto darbingumo, tiek invalidumo pensijų gavėjus, jų skaičius per 10 metų beveik nepasikeitė.
Vis dėlto, N. Mačiulis sakė, kad vien tai, jog šias pensijas gauna 142 tūkst. gyventojų nėra normalu.
„Man tai yra nenormalūs skaičiai – kaip valstybėje, kurioje gerėja ekonomikos išsivystymas, pragyvenimo lygis, turėtų gerėti ir sveikatos apsauga, visuomenė turėtų būti sveikesnė, kurioje praktiškai nėra pavojingų pramonės šakų, kaip anglies šachtos, gali taip būti?“ – komentavo ekonomistas.
Vis dėlto, analizuojant šį skaičių reikia atsižvelgti ir į tai, kad netekto darbingumo pensiją gali gauti ne tik darbingo, bet ir pensinio amžiaus sulaukę asmenys. Tada jie gali pasirinkti, kokią pensiją nori gauti – taip vadinamą „stažinę“ ar jau iki tol gautą nedarbingumo (paprastai pasirenka didesnę).
Komplikacijų – aibės
Tačiau tuo netekto darbingumo išmokų komplikuotumai nesibaigia. Vien ko verta jų nustatymo tvarka, kai reikia atsižvelgti į asmens darbingumo lygį, įgytą stažą ir turėtas pajamas bei Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, kuriai aprašyti reiktų atskiro straipsnio.
Be to, priklausomai nuo ankstesnių NDNT sprendimų, asmeniui dėl nedarbingumo gali tekti tikrintis kas 2, 1 ar 0,5 metų.
„Jeigu 6 metus nesikeitė būklė, galime padaryti sprendimą, kad iki pensinio amžiaus būtų. Jeigu nupjovė koją, koja neataugs“, – kalbėjo M. Žymantas.
Prie pensijų painiavos dar prisideda netekto darbingumo periodinės (arba vienkartinės) kompensacijos, kurios, kaip DELFI paaiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Stalnionis, yra skiriamos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu apdraustiems asmenims netekus darbingumo dėl patirtos traumos darbe (pakeliui į arba iš darbo). Taip pat profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais.
„Tuo metu netekto darbingumo pensija yra skiriama pensijų socialiniu draudimu draustiems asmenims netekus 45 ir daugiau procentų darbingumo nepriklausomai nuo priežasties, dėl kurios šis asmuo neteko darbingumo (t. y. tiek dėl kitų ligų, traumų ar būklių, tiek ir dėl traumos darbe, kelionėje į darbą arba iš darbo ar dėl profesinės ligos)“, – nurodė jis.
Taip pat R. Stalionis pažymėjo, kad netekto darbingumo vienkartinė kompensacija skiriama, jei dėl aplinkybių netenkama iki 29 proc. darbingumo; periodinė išmoka – 30 ir daugiau procentų darbingumo; netekto darbingumo pensija gali būti skiriama, jei netenkama ne mažiau nei 45 proc. darbingumo.
„Šios išmokos yra skiriamos ir skaičiuojamos bei mokamos remiantis skirtingais įstatymais“, – pastebėjo „Sodros“ atstovas.
Besikreipiančių mažėja
M. Žymantas sakė, kad nepaisant to, kad išmokų skaičius pastaraisiais metais beveik nesikeičiau, besikreipiančiųjų į NDNT mažėja.
„Per pastaruosius tris metus besikreipiančiųjų į mūsų tarnybą kasmet mažėja maždaug apie 10 tūkst., – sakė jis. – Didžioji emigracija jau išemigravo, žmonės sensta, išeina iš šio pasaulio – tai jų mažėja.“
M. Žymantas pastebėjo, kad viskas priklauso nuo ekonominės situacijos, kuo ji valstybėje blogesnė, didėja nedarbas, tuo labiau žmonės griebiasi šiaudo, kad turėtų kažkokį pragyvenimo šaltinį ir besikreipiančiųjų į NDNT daugėja.
„Žmogus, kol turi pajamas, į savo sveikatą žiūri vienaip, o netekęs pajamų, ateina pas mus, kreipiasi įvertinimo ir po to galimai gauna negalią ir gauna išmokas“, – sakė jis.
Turi daktarų „sąrašiuką“
NDNT vadovas DELFI pasakojo, kad jo manymu, netgi didesne problema jų sistemoje yra susitarimai tarp ligonio, konsultanto ir siunčiančio daktaro.
„Šiai dienai turime šiokį tokį nesusipratimą su sveikatos sistema, nes sprendimo liūto dalis priklauso nuo to, kaip yra surašomas siuntimas, kokios ligos sudedamos ir kaip jos pagrindžiamos, – sakė jis. – Kad pasunkintų esamą situaciją, kad būtų didesnės išmokos.“
M. Žymantas sakė, kad netgi turi atskirą daktarų „sąrašiuką“.
„Kur aiškiai žinome, kad jų raštus reikia ypatingai įdėmiai peržiūrėti ir įvertinti esamą situaciją“, – teigė jis.
N. Mačiulis tai pakomentavo taip: „Labai gera iliustracija, kad sistema veikia neefektyviai ir yra įvairių vietų, kur gali atsirasti piktnaudžiavimai. Gydytojai įtarinėja tą tarnybą, kad ten išmokos skirstomos neskaidriai. Tarnyba įtarinėja gydytojus, kad jie išduoda pažymas apie fizinę būklę, kurios prasilenkia su realybe“.
Jis pažymėjo, jog visos šios problemos parodo, kad sistema veikia paslaptingai ir dėl to tampa tinkama terpė korupcijai ir sukčiavimui.
Gegužės viduryje N. Mačiulis paskelbė komentarą, kuriame teigė, jog atsisakius visų socialinių pašalpų ir garantijų, kiekvienam Lietuvos piliečiui būtų galima mokėti po 200 eurų per mėnesį.
„Lietuvai bazinių pajamų modelis gali būti viena iš išeičių. Atsisakius visų socialinių išmokų, 3–4 rūšių pensijų, galime kiekvienam Lietuvos gyventojui (vaikui ir pensininkui) iš tų lėšų skirti po 200 eurų per mėnesį. Galbūt toks bazinis modelis, kai suteiki bazinę garantiją, atsisakai visos sudėtingos biurokratinės infrastruktūros, kur kažkas sprendžia, kam reikia, kam nereikia ir dažniausiai nusprendžia neteisingai, veiktų visai gerai, o visa kita liktų individualioms pastangoms“, – DELFI yra pasakojęs N. Mačiulis.
