aA
Gyvybės mokslų, informacinių ir ryšio, finansinių technologijų bei pažangios pramonės įmonės iš „Ateities ekonomikos DNR“ plano gali tikėtis 25 mln. eurų įrangos įsigijimui ir mokymams. Be to, norima 12 užsienio startuolių skirti po 30 tūkst. eurų subsidiją ir taip juos pritraukti į Lietuvą.
Kaip keis ekonomiką: 4 sritims – 25 mln. eurų įrangai, 12 užsienio startuolių – po 30 tūkst. eurų
© Shutterstock

Visos trys naująją valdančiąją koaliciją formuojančios politinės partijos pasisako už tai, kad Vyriausybėje rengiamas ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, vadinamas „Ateities ekonomikos DNR“, būtų peržiūrėtas.

Kaip žinia, iš viso jame numatyta 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos investicijos turėtų sudaryti 2,2 mlrd. eurų, o paspartintos jau suplanuotos investicijos – 4,1 mlrd. eurų.

Spalio 29 dieną planas turėjo 61 patvirtintą projektą. Apie kai kuriuos jų „Delfi“ jau yra rašęs, o apie kitus skaitykite šioje ir kitose publikacijose.

Skatins našumą

Planuojamos 25 mln. eurų vertės skėtinio projekto koordinavimą siūloma patikėti Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui Fizinių ir technologijos mokslų centrui. Projektų atranką vykdytų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su „Investuok Lietuvoje“ ir Lietuvos mokslų tarybos paskirtais ekspertais.

Kaip teigiama viename „Ateities ekonomikos DNR“ plano priedų, šiuo metu Lietuvos ekonomikos našumas yra žemai ir lėtai augantis. Įvardijamos problemos, kad verslas per lėtai augina investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o ekonomikai svarbiuose sektoriuose trūksta tyrėjų ir specialistų.

Investuok Lietuvoje“ išskyrė keturis esamus ir augančius sektorius, į kuriuos siekiama prisitraukti tiesiogines užsienio investicijas, ir kurių augimas gali padėti išvengti šaliai vidutinių pajamų spąstų.

Tai – gyvybės mokslų industrija, informacinės ir ryšio technologijos, finansinės technologijos („Fintech“) ir Pramonė 4.0 bei 5.0“, – rašoma dokumente.

Ten pat dėstoma, kad Fizinių ir technologijos mokslų centras turės bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis.

„Projektų veiklų ekspertinį vertinimą atliks Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Mokslinių tyrimų infrastruktūrų komisija, „Investuok Lietuvoje“ ekspertai. (…)

Projektų atranka bus vykdoma pagal vertinimo metodiką. Proceso nešališkumą, skaidrumą, informacijos konfidencialumą, lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą, užtikrins Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artu su LMT“, – dėstoma priede.

Paaiškinama, kad atrinktiems projektams skirtos lėšos turės būti panaudotos MTEP įrangos įsigijimui ir įveiklinimui bei kompetencijų įgijimui.

Projektą tikimais baigti iki 2021 metų pabaigos.

Kaip keis ekonomiką: 4 sritims – 25 mln. eurų įrangai, 12 užsienio startuolių – po 30 tūkst. eurų
© DELFI / Domantas Pipas

Kvies atvažiuoti

12 startuolių pritraukimui į Lietuvą iš viso ketinama skirti 460.987 eurus, o už tai atsakinga bus „Versli Lietuva“.

„Ateities ekonomikos DNR“ investicijų komiteto patvirtintame projekte aiškinama, kad didėjant konkurencijai tarp valstybių dėl talentų ir inovatyvių verslų pritraukimo, Lietuva nėra konkurencinga pritraukiant pažengusius, potencialo turinčius užsienio šalių startuolius.

„Europos šalys, siekiančios pritraukti daugiau ir kokybiškesnių užsienio startuolių, taiko įvairias finansines paskatas.

Pavyzdžiui, „French Tech“ programa Prancūzijoje (atrinktiems startuoliams suteikiama iki 57 tūkst. eurų subsidija), „Rising Startup Spain“ Ispanijoje (atrinktiems užsienio startuoliams suteikiamos nemokamos darbo vietos ir iki 10 tūkst. eurų padengiamos įsikūrimo išlaidos), „Poland Prize“ Lenkijoje (30–50 tūkst. eurų dydžio subsidija).

Šios programos suteikia minėtoms šalims ženklų konkurencinį pranašumą ir galimybę atsirinkti konkurencingesnius startuolius“, – rašoma viename plano priedų.

Projekto autoriai primena, kad Lietuvoje inovatyvių užsienio verslų pritraukimui skirta vienintelė „Startup Visa Lithuania“ programa, bet jokių finansinių paskatų užsienio startuoliams nėra.

„Veiksmu siūloma sukurti finansines paskatas užsienio startuoliams, sukuriant Lietuvos startuolių ekosistemai konkurencinį pranašumą lyginant su kitomis Europos šalimis bei suteikiant galimybę atsirinkti stipriausius, didžiausią plėtros potencialą turinčius užsienio startuolius.

Siūloma atrinkti 12 geriausiai kriterijus atitinkančių užsienio startuolių ir skirti jiems 30 tūkst. eurų subsidijas (de minimos pagalba), įkūrus įmones Lietuvoje“, – rašoma dokumente.

Tikimasi, kad per 5 metus Lietuvoje įkurtos įmonės sukurs 2,76 mln. eurų pridėtinės vertės, į kurią įskaičiuojamas ir darbo užmokestis.

Siekiant pritraukti užsienio startuolių, 2020 metų pabaigoje – 2021 metų pradžioje planuojama viešinimo kampanija.

2021 metų sausio–rugsėjo mėnesiais planuojama pareiškėjų vertinimas ir atranka.

„Atrinkti startuoliai pradeda migracijos ir įmonių steigimo Lietuvoje procedūras. Atrinktiems pareiškėjams (kriterijus atitinkantiems užsienio startuoliams) įkūrus įmones Lietuvoje, iki 2021 metų gruodžio 31 dienos būtų atliekami lėšų pervedimai į įmonių sąskaitas“, – nurodoma projekte.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.1429

Skuodis: dėl JAV sankcijų bus pokyčių logistikos grandinėje

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažįsta, kad tiek dėl ankstesnių, tiek naujų...

„EPSO-G“ vadovas Zukas traukiasi iš įmonių grupės (1)

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ vadovas Rolandas Zukas artėjant...

Finansų ministrė tikisi, kad Seimas priims pakoreguotą 2022-ųjų biudžetą (1)

Finansų ministrė tikisi Seimo palaikymo pakoreguotam kitų metų biudžeto projektui – didėja...

Skaistė: deficitas padidėjo ne dėl to, kad ministerija nusprendė išleisti dar daugiau (2)

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dar didesnio nei planuota kitų metų biudžeto...

Skaistė: dėl Kinijos veiksmų Lietuvos ekonomika smarkiai nenukentės (8)

Kinijai uždarius kelius į šalį eksportuojančioms Lietuvos įmonėms, finansų ministrė teigia,...

Top naujienos

Buvęs ambasadorius apie telkiamas Rusijos pajėgas: Ukrainoje jau susitaikyta su mintimi, kad karas galimas (63)

Maskva žvangina ginklais prie Ukrainos sienų. Čia sutelkta 100 tūkst. karių ir dešimtys...

Ruošiasi uždaryti 12 medicinos punktų: gyventojams bus siūloma nauja paslauga (12)

Kėdainių rajon e Pirminės sveikatos priežiūros centras ruošiasi uždaryti 12 medicinos...

SAM: dėl omikron atmainos griežtinamos izoliacijos taisyklės (29)

Europoje kasdien fiksuojant naujus susirūpinimą keliančios koronaviruso atmainos omikron atvejus,...

Čmilytė-Nielsen apie savo dalyvavimą Prezidento rinkimuose: iniciatyva tikrai išeina ne iš manęs (18)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad diskusijos apie tai, jog ji gali...

Ukraina: prie sienos – 94 tūkst. Rusijos karių, įvykdytas faktinis Baltarusijos anšliusas (10)

Rusija galėtų pasiųsti į Ukrainą apie 94,3 tūkst. karių, jeigu Kijevo konfliktas su...

Rygoje „Air Baltic“ lėktuvui nuslydus nuo tako, dalis orlaivių nukreipiami į Vilnių (6)

Bendrovės „ Air Baltic “ lėktuvui Rygos oro uoste penktadienį nuslydus nuo tako, dalis...

Majauskui nerimą kelia didėjantis biudžeto deficitas: siūlo du mokesčius (132)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Lukašenka: atsakas bus „tikslus ir kariškas“ papildyta (100)

Baltarusijos vyriausybė privalo „tiksliai ir kariškai“ imtis atsako į Vakarų sankcijas,...

Vyriausybė pritarė patikslintam kitų metų biudžetui: numatytos šildymo kompensacijos, daugiau lėšų krašto apsaugai (24)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...