„Kaip pakenkia „kainų karai“ vartotojams? Galbūt po tokių karų įvyksta koncentracija ir kainos vėl pakyla, tik vartotojai nebeturi pas ką daugiau eiti? Galbūt gamintojas tampa žinomas tik dėl mažos kainos?“, - klausė „Erasmus“ universiteto, Nyderlandų Rotterdamo verslo mokyklos asocijuotas profesorius Patrickas Reinmoelleris per „Verslo žinių“ konferenciją „Prekybos forumas 2015“.
Pasak jo, prekybininkai žino, kad „kainų karai“ yra paskutinis šiaudas, kurio jie gali griebtis, visgi, tai daroma norint pritraukti pirkėjų, mesti iššūkį konkurentams ir t.t.
Mokslininkas dėsto, kad blogiausia yra tai, kad pradėjus „kainų karą“, neaišku, kaip jis baigsis, tad pastebėjus tokius agresyvius konkurentų veiksmus, reikia stengtis kuo greičiau jį baigti.
„Tam yra trys būdai, jie yra tikrai paprasti“, - kalbėjo P. Reinmoelleris.
P. Reinmoelleris pastebi: natūralu - rinkoje vyksta pokyčiai, dalis verslų tampa nekonkurencingais, o jų paslaugos – nereikalingos. Todėl nuolatinės permainos ieškant išskirtinumo padeda išlikti konkurencingais.
„Pastebime, kad yra įmonių, kurios „kainų karus“ organizuoja prieš skirtingas konkurentų grupes, bet yra ir tokių įmonių, kurios „kainų karus“ prieš vieną ir tą patį konkurentą pradeda vėl ir vėl. Gali būti, kad „kainų karai“ yra kenksmingi daugumai, tačiau nebūtinai visiems. Jei galite laimėti „kainų karą“, tai yra patrauklu“, - pastebėjo jis.
