Kainos ir toliau kyla
Vidurdienis vienoje iš Panevėžio parduotuvių. Ant prekystalio – tai, kas leistų pasisotinti pietums, tačiau kažko saldaus pamatysi ne pas kiekvieną. Panevėžiečiai sako, kad tam nebelieka pinigų.
„Saldumynų gal daugiau atsisakome, vaisių, nes, iš tikrųjų, brangūs vaisiai. Šiaip, mėsytė ir viskas, kas būtina vakarienei, pietums“, – dalijosi moteris.
Paskutiniai mažmeninės prekybos duomenys – verslininkams nepalankūs. Krenta ne tik elektronikos, baldų, laisvalaikio ir kitų nebūtinų prekių pardavimai, bet ir to, ko reikia kasdien – maisto ir gėrimų.
„Pirkėjai atsargiai ir apgalvotai renkasi savo prekių krepšelį ir, vienareikšmiškai, artėja šildymo sezonas, o tai, turbūt, irgi daro tiems pasirinkimams įtaką“, – teigė prekybos centro „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdienė.
Prekyba slopsta, o kainos gyvena savo gyvenimą. Rudenį jos – ūgtelėjo. Rugsėjo infliacija pakilo iki 0,5 procento, nors 4 mėnesius kainų lygis nežymiai, bet krito. Prekių ir paslaugų brangimą per vieną mėnesį pakurstė degalų, drabužių, avalynės ir šilumos kainos. Iš maisto labiausiai brango traškučiai, alyvuogių aliejus, džiovinti vaisiai, mėsos konservai bei daržovės.
„Čia yra daugiau dėl sezoniškumo veiksnių šitas infliacijos ūgtelėjimas užfiksuotas, nes, paprastai, rugsėjo mėnuo pasižymi parduotuvių lentynų naujų kolekcijų pristatymais“, – aiškino INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kova su infliacija beveik baigta
Ekonomistai ramina, kad infliacijos klausimas – kone baigtas, mat rugsėjį užfiksuota metinė infliacija siekia 3,7 procento, o tai – jau netoli normalaus lygio, tai yra 2 procentų.
„Infliacija susivienodino su ta kiekvienam žmogui patiriama pinigų kaina, tai yra, kiek galėtų gauti už depozitą banke metinių palūkanų“, – teigė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Tadas Šarapovas.
Praėjusią savaitę Lietuvos banko vadovas teigė, kad kovos su infliacija nesugadins net verslininkai, kuriems ūpas mažinti kainas, prasidėjus šildymo sezonui, bus vangesnis.
„Savikainos padidėjimas, jeigu jis toks ir būtų, galimybė perkelti į galutinės prekės ar paslaugos kainas – jau yra ribotas. Tai reiškia, kad verslai, tokiu bendruoju požiūriu, turėtų sugerti savikainos padidėjimą savo pelno sąskaita“, – tikino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Gyventojai nestokoja optimizmo
Europos Komisijos duomenys rodo, kad lietuvių optimizmas – dvejus metus nematytose aukštumose. Pozityviai šneka ir sostinės jaunimas, esą stambių pirkinių jie neatsisako, net ir šiek tiek sumažėjus finansams.
„Norint daugiau turėti, reikia daugiau dirbti ir uždirbti, ar ne? Aš tuo stengiuosi vadovautis“, – teigė vilnietis Andrius.
„Su finansais yra taip, kad esu neseniai pradėjęs dirbti, kadangi neseniai baigiau mokslus. Tų santaupų kol kas neišeina labai susitaupyti, nes dirbi nedaug. Tenka gyventi nuo algos iki algos“, – dalijosi palangiškis Povilas.
Kaip niekada daug pinigų į rinką įlieti pasiruošusi ir Vyriausybė, su kitų metų biudžetu. Ekonomistė sako, kad dėl tokio išlaidavimo rizikų yra.
„Norėtųsi, galbūt, kad biudžete būtų pasilikta daugiau erdvės nenumatytiems atvejams, nes neapibrėžtumas išlieka nemenkas“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
