„Naujoji Vyriausybė turėjo kitokią viziją dėl įvairių mokesčių, tačiau cukraus mokestis nepasitvirtino, nes dėmesys skiriamas kitur. Pavyzdžiui, praėjusi Vyriausybė padidino išmokas šeimoms, kurios turi daugiau vaikų, o dabartinė – šias išmokas atšaukė. Mokesčių reforma šiuo metu stipriai keičiama, todėl cukraus mokestis kol kas nėra prioritetas“, – pasakojo Estijos pilietis Jonas Grauberg.
Cukraus mokestį, dar kitaip vadinamąjį vieną iš nuodėmės mokesčių, Estijoje planuota įvesti nuo 2018-ųjų, tačiau tokio žingsnio buvo atsisakyta, pamačius, kad visuomenė tam nepasirengusi. Per metus cukrus čia pabrango 97 procentais. Lietuvoje – beveik 69 procentais.
„Žmonės į cukraus mokestį kol kas nereaguoja, nes yra kitų aktualių klausimų, o vyriausybei patvirtinus, kad to nedarys, negaliu sakyti, kad žmonės nereaguoja, nes žinoma, jiems tai nepatinka, nes, keliant cukraus mokestį, maistas bus brangesnis. Kai pažiūrime į žmones, kurie uždirba mažiau, suprantame, kad tai jiems atsilieps skaudžiausiai“, – teigė J. Grauberg.
Lietuvoje apie mokestį cukrui šiuo metu nekalbama. 2017 metais Vyriausybė žadėjo po dviejų metų įvesti vadinamąjį limonado mokestį, tačiau buvo nuspręsta tartis su gamintojais, kad šie produktuose mažintų cukrų.
„Mes, praėjusioj kadencijoj, buvome pasirinkę tokį variantą, kad mes tiesiogiai su gamintojais susitariam, sudėliojam grafiką, pasirašom labai aiškų įsipareigojimą, kaip jie mažins. Ne tik dėl cukraus tada buvo sutarta, bet ten buvo sutarta, kad ir druskos, transriebalų, apskritai riebalų kiekį, kai kas didino skaidulinių medžiagų kiekį maisto produktuose“, – pasakojo buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga.
„Kalbama apie cukraus mokestį taip periodiškai, kas kokius keturis metus. Jau toli gražu čia ne pirmas kartas, kada Lietuvoj politikai pradeda kalbėti apie cukraus mokestį“, – dalinosi Lietuvos maisto pramonės asociacijos vadovė Irma Pilipienė.
Kaip ir Estijoje, taip ir Lietuvoje – maisto pramonės atstovai mano, kad toks mokestis niekada neleis pristabdyti maisto kainų augimo.
„Kad kalbėtume dabar apie cukraus mokestį, tai, visų pirma, reikia atsakyti į klausimą, ar norima kaip Estijoje surinkti pinigų į biudžetą, ar norima iš tiesų kažką padaryti, kad žmonės mažiau pirktų produktų su daug cukraus“, – aiškino I. Pilipienė.
O ką galvoja patys žmonės?
„Nemanau. Mano manymu, mokesčiai nekelia sąmoningumo, bent jau šituo atveju“, – teigė vyras.
„Manau ne. Aš manau, žmonės valgo tą, ką nori, ypatingai dabar visi atkreipia dėmesį į kainas ir, kai prekiauju, matau, kad kai kuriais atvejais saldumynai yra pigesni nei tie patys vaisiai ar daržovės“, – įžvalgomis dalinosi braškėmis prekiaujanti mergina.
„Žmonių pačių sąmoningumas yra ir ką tėveliai įneša vaikučiams, kad vaisiai ar daržovės yra sveikiau, o mokestis – kas valgė, tas ir valgys“, – teigė kita moteris.
Tačiau yra ir pritariančiųjų.
„Per metus lietuviai suvartoja apie 100 tūkstančių tonų cukraus ir, jeigu pritaikytumėm, pavyzdžiui, 1 euro kilogramui akcizo mokestį, tai biudžetą papildytų 100 milijonų eurų per metus. Tai yra didelė suma, kurią galima įvairiais tikslais pritaikyti ir panaudoti“, – teigė vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot ekonomisto, cukraus mokestis padėtų sumažinti PVM sveikiausiems maisto produktams, sumažintų riešutų, vaisių, daržovių kainą.
„Šiuo atveju, akcizai, visuomet turi ir kitą teigiamą šalutinį efektą. Tai yra ne tik lėšos į biudžetą, bet ir galimybė padėti žmonėms, kurių pajamos yra mažesnės“, – teigė jis.
Vis dėlto, tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, Norvegijoje, padidinus mokesčius saldumynams, nemažai norvegų pradėjo apsipirkinėti Švedijoje. Pasaulio sveikatos organizacija cukraus mokestį vadina viena veiksmingiausių priemonių kovoje su nutukimu ir jo keliamomis ligomis.
Žiūrėkite visą reportažą per LNK:
