Žinoma, kad Lietuvoje lapes pramoniniu būdu auginti pradėta 1950 metais Vilkijoje. Tada iš Rusijos Archangelsko srities atvežtos pirmosios juodsidabrės lapės.
Turgus
Anksčiau Kauno Aleksoto turguje antradieniais karaliaudavo kailininkai. Turgaus pakraštyje pastatytose palapinėse buvo kruopščiai glostomi kailiai ir deramasi dėl jų kainų. Geriausiais laikais susirinkdavo keli šimtai prekeivių.
Beveik visų pagrindinių pasaulio kailių aukcionų atstovai pavasarį ir vasarą lankydavosi Aleksote ir domėdavosi kainomis. Buvo kalbama, kad Aleksotas diktuoja ir tarptautines kainas. Pagrindiniu turgaus sėkmės garantu buvo tai, kad lietuviai gerai išmanė kaimyninės Rusijos rinkos vingrybes. Gerai jame jautėsi ir atvykstantys rusai.
Dar tarybiniais metais susikūręs kailių turgus šiandien praktiškai merdi, o Lietuvos nepriklausomybės metais čia sėkmingai prekiavę kailininkai arba pasitraukė iš verslo, arba jį perkėlė už šalies ribų.
Keli kalbinti prekeiviai tikino, kad verslą sužlugdė netinkama šalies importo ir eksporto politika. Prieš kelerius metus Rusija, siekdama apsaugoti savo augintojus, įvedė kailių muito mokesčius, tad daugelis pirkėjų iš Rusijos nenorėjo Lietuvoje pirkti oficialiai. Pirkdami kailius be popierių rusai sukėlė tam tikrų nepatogumų kailius tiekiantiems lietuviams. Manyta, kad kailiai nusėda šalies viduje.
"Lietuvos muitininkai sugavo kailiais apsivyniojusią moterį ir kilo didelis skandalas. O iš tiesų keliasdešimt kailių turėjusi moteris buvo sumokėjusi PVM ir prie sienos šį mokestį turėjo atgauti", - vieną istorijų komentavo Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša.
Pasak jo, Lietuvai žalos nepadaryta, o lietuvių muitininkai kruopščiai atliko kolegų rusų darbą. Be to, 1998 metais kilusi Rusijos krizė sumažino kailių kainas.
Tebeaugina
Pirmos oficialios žvėrelių fermos bazėje Vilkijoje lapės bei audinės auginamos ir šiandien. Tiesa, pasikeitė tiek pati ferma, tiek augintinių priežiūra, rūšys ir skaičiai.
"Rinka per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė, ji ir diktuoja kailių madas", - teigia Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas ir bendrovės "Vilkijos ūkis" direktorius Tallat-Kelpša.
Šiuo metu bendrovėje laikoma 5,5 tūkstančio audinių ir tūkstantis lapių patelių. Pasak bendrovės vadovo, kailių gamybos ciklas trunka metus ir baigiasi vėlų rudenį. Vėliau augintojai rūpinasi kailių prekyba. "Kokios kokybės bus kailiai ir jų kainos, lems lapių priežiūra ir maitinimas", - sako TallatKelpša. Pastaruoju metu bendrovė augina juodsidabres ir žydrąsias lapes, kurių kailiai ypač vertinami užsienyje. Metinė bendrovės apyvarta - per 5 milijonus litų.
Nuo 1994 metų "Vilkijos ūkis" bendradarbiauja su tarptautiniais kailių aukcionais. "Pernai Helsinkio aukcionas visus mūsų kailius priėmė į tarptautinę kolekciją ir tai yra kokybės pripažinimas", - teigia bendrovės vadovas.
Tokiu tarptautiniu pripažinimu kol kas didžiuotis gali toli gražu ne visos šalies bendrovės. Dalis žvėrelių augintojų su Rusijos pirkėjais bendrauja tiesiogiai ir tiekia jiems kailius. Manoma, kad Lietuvoje lieka vos vienas ar pusantro procento užaugintų kailių, visi kiti keliauja svetur.
Žvėrelių augintojų asociacijai šiuo metu priklauso 14 narių. Žvėrelių auginimu šalyje apytiksliai verčiasi dar tiek pat bendrovių.
Lietuvoje dažniausiai auginamos lapės ir audinės.
Aukcionas
Birželį LŽ korespondentas lankėsi viename iš pagrindinių Europoje vykstančių kailių aukcionų "Finish Fur Sales". Netoli Suomijos sostinės Helsinkio įsikūrusiame centre aukcionai vyksta 5-6 kartus per metus. Čia iš viso pasaulio susirenka augintojai, prekiautojai, perdirbėjai ir kailių siuvėjai.
Helsinkio aukcionas orientuojasi į lapių ir audinių prekybą. Per vieną aukcioną įprastai parduodama apie pusė milijono lapių ir maždaug dvigubai daugiau audinių kailių.
Dalyvauti aukcione gali kiekvienas, sumokėjęs 25 procentų įnašą nuo sumos, už kurią ketina pirkti. Tačiau populiaresnis yra kitas pirkimo būdas - per brokerių firmas, kurios ima maždaug 6 procentų mokestį. Šiuo metu daugiausia perka firmos "Kastorija" iš Graikijos, italų "Polar Furs Ltd.", "Hurwitz Exporters Limited" iš Honkongo, amerikiečių "Klondike Internacional Furs" ir kitos.
Pirmoji mintis užsukus į aukcioną, kad dalyvauji kokiame nors medikų kongrese - daugelis žmonių vilki baltus chalatus.
Tačiau greitai paaiškėja priežastis - taip aukciono organizatoriai saugo dalyvių drabužius. Įprastai kelios dienos prieš aukcioną ir jo metu specialioje salėje visi gali apžiūrėti kailius, kurie dar neišdirbti. Kailiai sukabinti pagal rūšis, spalvas ir kokybę, juos apžiūrinėja aukciono dalyviai. Pagal kokybę kailiai skirstomi į I, II rūšį ir aukštesnes - "Saga" ir "Saga Royal".
"Vertinamas kailio ilgis, spalva, atspalvis, plauko ilgis ir poplaukiai", - LŽ pasakojo kailius ketinantis pirkti kinas Yuang Si. Pagrindiniais pirkėjais vadinami Kinijos, Rusijos, Italijos, Graikijos, Turkijos firmų atstovai.
Aukciono dalyviai išsirenka ketinamus pirkti kailius ir laukia jų pardavimo laiko.
Diplomas
Prasidėjus aukcionui kelias dienas "Finish Fur Sales" centro salėje vyksta prekyba. Skelbiamas pardavimo lotas, o visi dalyviai žino, kas ir koks kiekis bus parduota. Aukciono vedėjui stebėti salę padeda keturi pagalbininkai.
Tačiau čia kaina diktuojama kiek kitaip nei įprasta. Pirkėjo rankos pakėlimas reiškia, kad vieno kailio kaina, priklausomai nuo jo rūšies, pakils puse, vienu arba dviem eurais.
Stebint aukcioną į akis krito, kad dėl paskelbtų kailių lotų dažniausiai varžosi keli brokeriai. Kainos labai įvairios. Pavyzdžiui, juodsidabrės lapės kailis, priklausomai nuo dydžio ir kokybės, gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.
Kaip pasakojo centro vadybininkė Maria Anderson, "kaina kilti gali iki begalybės, tačiau aukcionas saugo gamintojų teises ir, net nepardavus kailių aukcione, jų kaina kitame nelabai keisis".
Per kiekvieną aukcioną rengiami specialūs "Top lotai", kurių metu už didelę kainą parduodami labai geros kokybės kailiai, o juos įsigiję pirkėjai įtraukiami į katalogus ir gauna diplomą. "Top lotuose" kainos nuo paskelbtos išauga 4 ir daugiau kartų.
Helsinkio aukcione teko sutikti kelis lietuvius. Tačiau apie save jie nelinkę pasakotis. "Atstovauju lengvatinės prekybos firmai, Lietuvoje beveik nebūnu", -juokavo vienas kaunietis. Pasak jo, lietuviai čia dirba, tačiau iš Europos į Rytus kailiai keliauja aplenkdami Lietuvą. Dar pora sutiktų lietuvių atstovauja garsioms brokerių firmoms.
Helsinkio aukcione rasi ir lietuviškų kailių. Tiesa, ten nebus parašyta, kad lapė užaugo Lietuvoje, jos kailis kabės kartu su augintinėmis iš Skandinavijos šalių.
