aA
Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, išaugo bankų pajamos už paslaugas ir komisinius, tačiau išlaidos šioms reikmėms didėjo ne taip sparčiai. Bankai džiaugiasi, jog didesnes pajamas lėmė didesni klientų srautai ir vartotojų optimizmas, tačiau finansų specialistai svarsto, kad sulėtėjus kreditavimui, banko paslaugos tampa vis pelningesniu veiklos šaltiniu.
Kai senka pinigai iš paskolų, bankai semia iš paslaugų
© A.Stackevič nuotr.

Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Šiaulių banko pajamos už paslaugas ir komisinius augo 13 proc. iki 4,135 mln. litų, o išlaidos šioms reikmėms padidėjo 7 proc., iki 2,047 mln. litų.

Augimą per ketvirtį iš pajamų už paslaugas ir komisinius fiksavo ir „Swedbank“. Banko pajamos iš šios srities šiemet padidėjo 5 proc., iki 69,712 mln. litų, kai išlaidos augo 2 proc., iki 14,4 mln. litų.

Bankai augusias pajamas paaiškina šalies ekonomikos atsigavimu ir dėl to padidėjusiu klientų aktyvumu.

„Tam daugiausia įtakos turėjo išaugęs atliktų banko operacijų skaičius, didėjantis klientų skaičius ir jų aktyvumas. Žvelgiant į keturis metų ketvirčius apskritai, pirmasis ketvirtis tradiciškai būna pasyviausias. Antrojo ketvirčio augimas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus yra dėsningas“, - sako „Swedbank“ finansų analizės ir planavimo departamento direktorius Antanas Senkus.

„2012 metų II ketvirčio paslaugų ir komisinių grynosios pajamos sudarė 11 proc. visų Šiaulių banko veiklos pajamų, tam reikšmingos įtakos turėjo pastebimai padidėjęs atsiskaitymų skaičius. Klientai įvertino Šiaulių banko teikiamas finansines paslaugas bei patrauklius įkainius už atliekamas finansines operacijas. Tai atspindi ir žymiai išaugęs klientų skaičius, kuris perkopė 153 tūkstančius“, - antrina Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda.

Bankininkai paaiškina, kad skirtumas tarp lėčiau augusių išlaidų nei pajamų yra nedidelis ir susidaro priklausomai nuo to, kada kokios medžiagos perkamos.

„Augimo skirtumas yra nedidelis ir čia iš tiesų didelių išvadų daryti neverta. Prie komisinių išlaidų čia skaičiuojami tokie dalykai kaip sutarčių blankai, kortelių plastikas ir panašūs dalykai, kurie užsakomi atsiradus poreikiui. Jei tokie pirkimai vykdomi nereguliariai, jų išlaidos nepasiskirsto tolygiai tarp ketvirčių ir vien tai gali turėti žymios įtakos, - aiškina A. Senkus. - Žvelgiant iš bendros perspektyvos – pavedimų atlikimo verslas naudoja nemažai išteklių. Pavyzdžiui, tai aptarnavimo tinklas, investicijos į e-kanalų plėtrą ir panašiai. Žiūrėti į šias paslaugas būtina bendrame banko veiklos kontekste. Bankas siūlo nemažai nemokamų paslaugų, pavyzdžiui, pinigų išgryninimas bankomatuose, kurios nemažai kainuoja ir mažina pelną. Bankas į savo veiklą visada žiūri iš kliento perspektyvos - tik sudarant patogius ir prieinamus paslaugų suteikimo būdus, kurie kuria vertę klientui, bankas gali tikėtis pelningos veiklos.“

Komisinius ir paslaugas mato kaip alternatyvias pajamas

Kęstutis Kupšys
Kęstutis Kupšys
© Asmeninio archyvo nuotr.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys sako, kad nebe pirmus metus pastebi tendenciją, jog bankų teikiamų paslaugų kainos didėja.

“Mes stebime šią tendenciją jau ne kelis ketvirčius, o kelerius metus iš eilės ir manome, kad tai yra susiję su noru atsigriebti stebint kitų pajamų mažėjimą, galimybes uždirbti iš kreditų. Normalu, kad bankai ieško uždarbio šaltinių kituose vietose, kur vartotojai nėra tiek lankstūs, jie negali atsisakyti daryti pavedimų, negali atsisakyti pinigų išgryninimo ar kreditinių kortelių aptarnavimo paslaugų, kai kreditavimas yra smarkiai stabtelėjęs“, - dėsto K. Kupšys.

Pasak jo, panašias tendencijas – kai paslaugų ir komisinių pajamos didėja - galima pastebėti beveik visuose šalies bankuose ir tai sunkiai galima paaiškinti vien didesniais vartotojų srautais.

„Nežinau, iš kur gali daugėti bankų klientų, jeigu iš Lietuvos vis daugiau žmonių išvažiuoja ir mažai kas grįžta, o mes matome įkainių augimą. Pažiūrėkime bendrą įkainių kitimo tendenciją per pastaruosius penketą, dešimt metų ir pamatysime, kad yra ir naujai atsirandančių mokesčių, o kai kurie įkainiai palaipsniui kyla. Trys bankai yra paskelbę apie įkainių sumažėjimą, bet septyni neskelbia. Nors vieno – kito ketvirčio rezultatai gali skirtis, bet ilgametė tendencija yra tokia, kad bankai vis daugiau uždirba iš paslaugų, nes iš kreditavimo jie uždirba nebe taip sočiai, nes jis – pristabdytas“, - mano K. Kupšys.

Šiuo metu ne visi bankai yra pateikę finansines ataskaitas už antrąjį šių metų ketvirtį, todėl ne visų bankų pajamas už paslaugas ir komisinius galima palyginti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pirmieji atlaisvinimai verslui – galimi vasario antroje pusėje: atsidarytų daugiau parduotuvių pildoma

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija rengia planą, kuriame numatytas ir ribojimų verslui...

Konkurencijos sargų prašoma išaiškinti, kodėl verslas ribojamas nevienodai

Seimo opozicijoje esantys „darbiečiai“ dėl nevienodų verslo sąlygų karantino metu pirmadienį...

Pranešėjams apie prastovų pažeidimus norima atsilyginti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieško būdų, kaip finansiškai atsilyginti žmonėms,...

Pernai sukčiai iš gyventojų išviliojo per 4,5 mln. eurų

Elektroninių sukčių Lietuvoje pernai gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. eurų. Lietuvos...

„Citadele“ skolina 1,8 mln. eurų Medicinos diagnostikos ir gydymo centrui (1)

Latvijos bankas „ Citadele “ paskolins 1,8 mln. eurų privataus kapitalo Vilniuje veikiančiam...

Top naujienos

Vyriausybei bus siūloma karantiną pratęsti iki vasario 28 dienos: atlaisvinimų scenarijai bus atnaujinami kas dvi savaites sergamumo kritimo pagreitis yra šiek tiek sulėtėjęs (79)

Pirmadienį vykusiame Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdyje buvo...

Pirmieji atlaisvinimai verslui – galimi vasario antroje pusėje: atsidarytų daugiau parduotuvių pildoma

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija rengia planą, kuriame numatytas ir ribojimų verslui...

Lietuvos laukia galingas snygis: tiek sniego kelininkai nematė jau 15 metų prašo niekur nevykti (215)

Pirmadienio popietę Lietuvą pasieks sniego debesys. Kelininkai perspėja, kad tokio snygio ir sniego...

Tiesioginė transliacija / Tiesiogiai: komentarai po Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio (5)

Sausio 25 d. 11 val. vyks Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis. Jo metu bus...

ŠMSM atstovas: planavome mokyklas atverti vasarį, tačiau galimai teks laukti pavasario (54)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos...

Naujausia COVID-19 statistika: daugybė atvejų įmonėse, negęsta Vilniaus Santarų klinikų židinys (26)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Karbauskis ir Veryga nori padėti valdančiajai daugumai: išvardino ribojimus, kurių laikas atsisakyti siūlo atsisakyti baigiamųjų egzaminų laikymo (883)

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir...

Ypač apgaulingas gamtos reiškinys sutrikti priverčia net įgudusius vairuotojus: specialistas pasakoja, kaip elgtis

Rūkas – šią žiemą keliuose itin dažnas reiškinys, kuris yra ne ką mažiau pavojingas nei...

Vokiečių virusologas daužo viltis dėl COVID-19 skaičių mažėjimo atšilus orams: situacija bus kitokia (41)

Vokiečių virusologas Christianas Drostenas įspėja, kad COVID-19 atvejų skaičius Vokietijoje...

Iš kojų verčiantis JAV gimnastės pasirodymas drebina internetą – turėjo į ką lygiuotis (44)

JAV gimnastės Nia Dennis pasirodymas savaitgalį, skirtas juodaodžių kultūrai, sulaukė...