DELFI 11 laidoje diskutuota apie Vokietijos ekonomiką ir įtaką Lietuvai bei kitoms šalims, o pokalbyje dalyvavo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak pašnekovų, kol kas prasta situacija fiksuojama tik pramonės sektoriuje, tačiau istorija jau yra parodžiusi, kad ilgainiui dėl to sušlubuoja ir kiti sektoriai. Tad esamų signalų ignoruoti negalima. Ypač vis dar esant neapibrėžtumui dėl prekybos karo ir „Brexit“ baigties. Šie įvykiai gali įplieksti didesnius sunkumus.
Kol kas problemos tik mažoje dalyje įmonių
T. Povilauskas laidoje kalbėjo, kad jeigu ir trečiąjį ketvirtį matysime nuosmukį Vokietijos ekonomikoje, bus įžengiama į techninę recesiją.
„Guodžia tai, kad šitą recesiją iš esmės lemia tik viena dalis ekonomikos. Tai būtent apdirbamoji pramonė. Jei kalbėti apie pramonės šakas, tai automobilių gamyba, mašinų įrengimai ir elektrotechnika. Pramonė Vokietijoje sudaro labai didelę BVP dalį, jei mes lietuviai giriamės, kad apie 20 proc. pramonėje sukuriama, tai ten apie 27 proc., ir susvyravimas pramonėje turi įtakos visam ekonominiam aktyvumui.
Sakyčiau, susidėjo daug veiksnių – tiek nuo specifinių automobilių sektoriui dėl pagriežtėjusio emisijos standarto, turime prekybos karų tam tikrą įtaką. Apskritai automobilių pirkimai pasaulyje daugelyje regionų smuko.
Kol kas tik pramonės sektoriuje signalai, bet čia turbūt laiko klausimas, ar persimes į likusias ekonomikos šakas. Nes istoriškai būdavo, kad dažniausiai persimeta. Jeigu pramonė užbuksuoja ilgesniam laikui, tai persimeta ir į darbo rinką, o darbo rinka, kai pradeda silpnėti, padidėja šiek tiek nedarbas arba pradeda mažėti atlyginimai ir tai persimeta į vartojimą, o vartojimas lemia paslaugų sektorių prekybos apimčių mažėjimą. Kol kas tai nevyksta. Dėl to visi aktyviai stebime, kaip vystysis pramonė, ką darys Vokietijos valdžia, nes turi labai daug ginklų, ką darys Europos Centrinis Bankas“, – komentavo T. Povilauskas ir pridėjo, kad neigiamos įtakos gali turėti ir „Brexit“, prekybos karai, Donaldo Trumpo atsakomieji veiksmai dėl ES automobilių importo muito įvedimo.
A. Gurinskienė tvirtino, kad iš tiesų yra neraminančių žinių, tačiau atkreipė dėmesį į teigiamus signalus Vokietijoje. Tai būtent vidaus vartojimas – klestintis statybų sektorius ir prekyba. Pastarieji sektoriai kol kas vystosi labai gerai.
„Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų asociacija gegužės mėnesį darė apklausą Vokietijoje, apklausta 25 tūkst. įmonių. Išvados tokios, kad jei būtų vienintelis šių metų žodis įvardyti, kas būdinga Vokietijos ekonomikai, tai yra nerimas.
Be abejo, automobilių pramonė, kuriai tiekia mūsų inžinerinės pramonės atstovai rodo ganėtinai liūdnus skaičius. (…) Mes per anksti vertiname, reikia žiūrėti visų metų rezultatus ir kokių priemonių imsis Vokietijos vyriausybė“, – komentavo A. Gurinskienė.
Ji pridėjo, kad dabartiniai Vokietijos ekonominiai sunkumai gali atsiliepti ir maisto pramonei, baldų gamybos sektoriui, bet tik ilgalaikėje perspektyvoje.
„Manau, kad dar didelio nerimo nereikėtų turėti, nes Vokietijos gyventojų skaičius auga, palūkanos mažos, bedarbystės praktiškai nėra. Kaip tik didžioji dalis įmonių skundžiasi, ypatingai statybų pramonė, net advokatų ir mokesčių konsultantų trūksta“, – nurodė pašnekovė.
T. Povilauskas pridėjo, kad pastaraisiais ketvirčiais pagausėjo žinučių iš didelių Vokietijos pramonės koncernų apie tai, kokių veiksmų imasi, kad padidintų savo efektyvumą, ir, kad užsakymų portfelis sumažėjęs.
„Yra laiko klausimas, rizika didėja. Reikia turėti omenyje, kad tai gali ne šiais metais, bet kitais atsitikti, nes įmonės turi savo užsakymų portfelį, juos vykdo. Jei bus prasčiau Vokietijos pramonei, gali būti, kad kitais metais užsakymų bus mažiau“, – apie įtaką Lietuvos verslams, kurie glaudžiai bendradarbiauja su Vokietijos pramonės sektoriumi, kalbėjo ekonomistas.
Anot A. Gurinskienės, dabartinė situacija neturi įtakos vokiško kapitalo bendrovių planams Lietuvoje.
„Ir „Hella“ ir „Continental“ apsirūpinę ilgalaikiais užsakymais. Nei iš vieno negirdėjau, kad mažintų savo planus ar darbuotojų skaičių, jie tiesiog sėkmingai kuriasi. Matysime kitais metais, bet jau dabar Lietuvos ir vokiečių kampanijos, kurios tiekia tiesiogiai automobilių pramonės grandinėje, peržiūri savo planus.
Tikrai išvežame ir daug maisto produktų, tekstilės, mūsų baldų pramonė didžiąja dalimi eksportuoja į Vokietiją. Jeigu tai (ekonominiai sunkumai – DELFI) atsiris ir į tas šakas, tada galėtume kalbėti apie bendrą eksporto nuosmukį į Vokietiją, šiai dienai kol kas dar to nėra“, – teigia ji.
Pašnekovai pataria įmonėms atidžiai stebėti signalus. Kaip juokauja T. Povilauskas, įmonės turėtų būti pasiruošusios ir planą B, ir planą C. Tačiau ekonomistas nemano, kad gyventojų lūkesčiai per dideli ir jiems reikėtų smarkiai sunerimti.
„Ar esame pernelyg optimistiški? Manau, kad nelabai. Tos problemos kol kas apima tik mažą dalį įmonių. Arba gali apimti trumpuoju laikotarpiu. Esame labiau optimistai net ir dėl to 3–4 ketvirčio, kad tas pramonės smukimas galbūt nebus toks didelis, kokio visi bijo, nes suveiks tam tikri kiti veiksmai. Gal ne viskas bus taip blogai. Aišku, artimiausiu metu ką labiausiai reikia žiūrėti, tai kietasis „Brexit“. Liko du mėnesiai, nemaža dalis Vokietijos automobilių keliauja į Jungtinę Karalystę. Tai atsitikus kietajam „Brexit“, natūralu, automobilių gamyba Vokietijoje dar labiau sulėtės“, – paminėjo ekonomistas.
Lietuva išlieka patrauklia dėl žemesnių atlyginimų
Neabejotinai Vokietijos pramonės sektoriaus susilpnėjimas turės įtakos ir darbo rinkai – mažės užsakymų, pajamų, reikės ir spręsti darbo jėgos problemas. Ekonomisto T. Povilausko teigimu, tai gali atsiliepti ir kai kurioms įmonėms čia, Lietuvoje.
„Trumpuoju laikotarpiu, užsakymų greičiausiai nedaug ir mažiau gali būti. 10–20 proc. gamybos sumažėjimą galime turėti, yra tokių signalų iš kompanijų. Ar tai yra drama? Turbūt tai laukimo laikotarpis.
Darbuotojams gali būti neapmokamos atostogos. Yra ir didesnių įmonių, kurios gamina, ypač kas susiję su elektros instaliacija, laidų pynėmis, kurios tiekia Vokietijos automobilių koncernams. Jeigu automobilių gamyba sumažėja Vokietijoje 10 proc., tai greičiausiai ir tiekimai panašiu dydžiu sumažės, kiek esi priklausomas ir konkurencingas. Lietuvoje bus visokių variantų įmonėse. Manau, kad metų pabaigoje girdėsime apie labiau nukentėjusias įmones“, – kalbėjo ekonomistas.
Tiesa, su Vokietija Lietuvai gali tekti pakonkuruoti dėl užsieniečių įdarbinimo.
„Nežinau, ar jau priimtas, ar artimiausiu metu bus priimtas, kad jie atlaisvina apribojimus atvykti iš trečiųjų šalių asmenims dirbti. Gresia tai, kad iš Lenkijos ukrainiečiai vyks į Vokietiją. Ir Lietuvai blogai. Dėl tų pačių ukrainiečių ar kitų žmonių iš Rytų konkuruojame ne tik mes, Lenkija, Vidurio Europa, bet ir Vokietija nori darbininkų“, – sako ekonomistas.
Visgi Lietuva išlieka konkurencinga savo darbo kaštais. Būtent įmonės ieškant kur pigiau perkelti gamybą, Lietuva gali pasirodyti patrauklus variantas.
„Continental“ strategija trumpuoju laikotarpiu yra sumažinti darbo jėgos kaštus, darant darbo jėgos susitarimus lankstesnius. Gali būti, kad tai turbūt paskatina brangiausių gamyklų uždarymą Vokietijoje, kas vėlgi yra problema vokiečiams, bet galbūt alternatyva kitoms rinkoms. Tie mažesni užsakymai paskatina vadovybę ieškoti, kur galima gaminti pigiau. Aišku, kintamųjų ir fiksuotų kaštų sumažinimas, mažiau efektyvių investicijų atsisakymas, tai yra standartinės priemonės, kurios rodo, kad įmonės reaguoja ir, kad nėra viskas gerai. Jei užsakymų portfelis nedaug mažės, užsakymai atsistatys kitais metais, tai gali nauda ir mūsų regionui būti, kad bus bandoma perkelti gamybą į Vidurio rytų Europą, kur yra darbo jėgos“, – pasakojo T. Povilauskas.
„Be abejo atlyginimų skalėje esame apačioje, kažkur ties Bulgarija, Rumunija ir panašiai. Mes lydime vokiečių investuotojus, kurie atvažiuoja, pereiname stadijas, jie vertina riziką, ne tik kelių metų, bet dešimtmečiais į priekį, tai mūsų infrastruktūra, mentalitetas, labai geri atsiliepimai jau esančių čia Vokietijos įmonių apie mus kaip darbuotojus, apie mus kaip šalį“, – sakė A. Gurinskienė turėdama omenyje, kad ne vien mažais atlyginimais esame patrauklūs vokiškoms įmonėms.
Anot jos, paskui didžiąsias vokiško kapitalo bendroves Lietuvoje kuriasi ir mažesnės, o Lietuvių įmonės jau iš ankstesnių sukrėtimų yra pasimokiusios, kaip susitvarkyti su kilusiais sunkumais.
„Nematyčiau, kad mums čia labai didelė rizika, kad kažkas užsidarys ar sumažins planus. Mes vėlgi turime dar vieną kompaniją gamybinę iš kito sektoriaus, kuri pristabdė planus, bet dėl to, kad vasara.
Ir vokiečių, ir lietuvių kompanijos, kurios gamina vokiečiams, kol kas užsakymais nesiskundžia. Lietuvos įmonės pasimokusios ir iš Rusijos krizės, diversifikuoja savo eksporto rinkas. Gal po metų kitomis temomis kalbėsime, bus kiti rodikliai, bet šiai dienai ypatingo pavojaus, kad įmonės prarastų užsakymus, nematau“, – konstatavo A. Gurinskienė.
