Europos Komisija šiuo metu atlieka poveikio vertinimą dėl 1 ir 2 euro cento naudojimo. Šios monetos vangiai cirkuliuoja ekonomikoje dėl nepatogumo naudoti, o jų atsisakymas galėtų sumažinti grynųjų pinigų poveikį aplinkai, užtikrinti efektyvesnį grynųjų pinigų ciklą.

Jei būtų nuspręsta atsisakyti šių monetų, kainos parduotuvėse ir toliau būtų nurodomos, kaip iki šiol, tiesiog galutinė atsiskaitymo suma grynaisiais būtų apvalinama, o tikslią sumą būtų galima apmokėti kortele.

Lietuvoje vien 1-2 centų monetos sudaro daugiau nei pusę visų apyvartoje esančių monetų, skaičiuoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.

„Žmonės dažniausiai jas gauna kaip grąžą, tačiau vėliau jos retai panaudojamos mokėjimams. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip ir kitose euro zonose šalyse, daugiau nei du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų monetų negrįžta į šalies centrinį banką ir yra kaupiamos taupyklėse ar pametamos, ir taip kaupiasi aplinkoje“, – apžvelgia E. Lisinskaitė.

Vietoje dingstančių monetų, centrinis bankas turi kaldinti naujas ir vėl jas lieti į apyvartą.

„Dėl aukšto praradimo lygio šių monetų kiekis apyvartoje, kartu ir aplinkoje, sparčiai didėja. Be to, jų tvarkymo metu naudojamos plastikinės pakuotės, tad atitinkamai susidaro papildomas plastiko atliekų kiekis“, – nuogąstauja E. Lisinskaitė.

Jei būtų surinktos visos jau apyvartoje esančios 1 ir 2 centų monetos, būtų galima užpildyti 10 traukinio vagonų, svertų 700 tonų. Kasmet prireikia išleisti daugiau nei vieną traukinio vagoną šių monetų – 80 tonų.

ES tebevykstant diskusijoms dėl dviejų monetų, kyla ir ambicingesnių idėjų – galbūt apskritai pasauliui reikėtų atsisakyti grynųjų, ir vietoje jų naudoti skaitmeninį eurą, mobiliuosius mokėjimus ir pan.? Juk Lietuvoje kitąmet visus atlyginimus bus privaloma pervesti į sąskaitą banke ar kitoje finansų įstaigoje.

Sunku patikėti, tačiau vidutinis Lietuvos gyventojas, pirkdamas internetu, jau išleidžia daugiau nei vidutinis europietis: Lietuvos gyventojas – 12 eurų, o euro zonos gyventojas – 11 eurų per dieną, rodo LB duomenys.

Vis tik kol kas grynųjų atsisakymas neįmanomas – grynieji yra vienintelis atsiskaitymų būdas, prieinamas visiems gyventojams.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikėtųsi, kad perėjimas prie visuomenės be grynųjų vyks savaime, bus palaipsnis.

Verslui ruošiamas įpareigojimas – negalės priimti daugiau nei 10 tūkst. eurų grynaisiais

Dar viena Europos Komisijos iniciatyva – 2021 m. liepos 20 d. paskelbtas teisinių pasiūlymų paketas, kuriuo siekiama kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

Čia numatyti ir pasiūlymai riboti grynųjų pinigų naudojimą.

Jei pasiūlymai bus priimti, verslo subjektai negalėtų priimti didesnių nei 10 000 Eur grynųjų pinigų sumų už vieną pirkinį. Atskiros valstybės galės nusistatyti ir žemesnes ribas.

Tačiau tai nebūtų taikoma privačių asmenų sandorių atvejais. Lietuvoje jau nekarta kilo iniciatyvų įvesti ribojimus sandoriams grynaisiais, tačiau jos nebuvo patvirtinos.

Kiek lietuviai naudoja grynųjų?

Jei 2016 metais Lietuvoje 75 procentų visų atsiskaitymų vyko grynaisiais pinigais, 2019 metais ši dalis sumažėjo iki 68 procentų. Net ir šiandieną prekybos vietose vartotojai vis dar dažniausiai pasitelkia grynuosius pinigus, rodo Europos centrinio banko tyrimai. Grynaisiais dažnai atliekami smulkesni mokėjimai.

Pagal Lietuvos banko renkamą mokėjimų statistiką 2020 m. atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis vertės ir pasiimtų grynųjų pinigų, naudojant mokėjimo kortelę, vertės persivertė – atsiskaitymai kortele 53 proc., o grynųjų išėmimas – 47 proc. 2019 m. šis santykis buvo 44:56.

„Pastaraisiais metais skaitmeninės technologijos keičia žmonių mokėjimo įpročius. Vis dažniau atsiskaitoma kortele, išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu“, – pastebi Lietuvos banko atstovė.
Edita Lisinskaitė

Mokėjimo kortelės Lietuvoje yra antra pagal populiarumą atsiskaitymų priemonė. Tačiau Europoje pirmaujame tuo, kad sparčiau nei kiti įpratome mokėti bekontakčiais mokėjimais.

Dažniau nei kas antras mokėjimas kortele atliekamas naudojant bekontakte technologija, vidutiniškai Europoje taip atliekamas kiek dažniau nei kas trečias mokėjimas.

Pandemija pakoregavo atsiskaitymų įpročius, ir 27 proc. šalies gyventojų apklausoje pernai patikino, kad rečiau naudoja grynuosius. Trečdalis gyventojų pripažino, kad bekontaktes korteles naudoja dažniau, kadangi tai patogiau, padaugėjo vietų, kurios jas priima.

Grynaisiais vis dar kaupiama didelė dalis santaupų. Lietuvoje 39 proc. apklaustųjų teigė, kad santaupas laiko grynaisiais. Nedaug tai skiriasi nuo euro zonos, kur šitaip santaupas atsideda 37 proc. apklaustų gyventojų.

Iki šiol 49 proc. gyventojų nurodo, kad jiems svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais – tą patį mano 55 apklaustųjų euro zonoje.

Iki 2030 m. – nėra jokių ketinimų atsisakyti grynųjų

Eurosistema pernai patvirtino Grynųjų pinigų 2030 m. strategiją. Joje nėra jokios ambicijos atsisakinėti grynųjų. Priešingai, keliamas tikslas – kad grynieji pinigai ir po dešimties metų išliktų prieinama, priimama, patraukli, patikima ir konkurencinga mokėjimo bei taupymo priemonė.

„Banknotai yra dalis mūsų ekonomikos, mūsų identiteto ir mūsų kultūros, o ECB pavesta didžiulė atsakomybė – užtikrinti, kad jie neprarastų žmonių pasitikėjimo“, – teigė Europos centrinio banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde.

Strategijoje nurodoma, kad bankų pareiga – užtikrinti nenutrūkstamą grynųjų pinigų pasiūlą, sudaryti gyventojams ir įmonėms vykdyti mokėjimus grynaisiais pinigais.
Eurai

„ECB pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visuomenės ir verslo naudojamų atsiskaitymo priemonių pasirinkimą: kad tiek atsiskaitymai grynaisiais pinigais, tiek skaitmeniniai mokėjimai turėtų būti plačiai prieinami ir pripažįstami reaguojant į naudotojų poreikius ir prioritetus. ECB nuomone, nustatant atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus, turėtų būti aiškiai įrodoma, kad tokiais apribojimais bus pasiekiami keliami tikslai, ir tokie apribojimai turi būti proporcingi keliamiems tikslams pasiekti“, – paaiškina E. Lisinskaitė.

Tačiau pats ECB pripažįsta ir neigiamą grynųjų poveikį aplinkai – šiuo metu atlieka analizę dėl euro banknotų ekologinio pėdsako. Ją numatoma pabaigti 2021 m. pabaigoje.

„Eurosistema imasi veiksmų, kad eurų banknotai ir jų gamybos procesai būtų kuo tvaresni, ekologiškesni ir palankesni aplinkai: technologijoms sparčiai žengiant į priekį, nuolat tobulinami ir banknotų gamybos procesai“, – sako E. Lisinskaitė.

Mačiulis: pereisime natūraliai

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paaiškina, kad perėjimas prie visuomenės „be grynųjų“ vyksta laipsniškai.

„Galima žiūrėti Švedijos patirtį, kuri labai organiškai ir natūraliai atsitraukė nuo grynųjų fizinių pinigų naudojimo. Turbūt panašios strategijos laikosi ir Europos institucijos, kad dirbtinai niekas neverčia atsisakyti fizinių grynųjų pinigų. Bet laikui bėgant, elektroninės atsiskaitymo priemonės vis tiek pradeda dominuoti. Ir natūraliai lieka mažiau vietų, kur galima atsiskaityti grynaisiais pinigais, o lieka alternatyva – tik elektroniniai atsiskaitymai“, – sako N. Mačiulis.

Jis pripažįsta, kad Lietuva pastarąjį dešimtmetį pagal elektroninių mokėjimų naudojimą atsilikdavo ne tik nuo Švedijos, bet ir nuo kaimyninės Estijos, kuri mokėjimų technologijų srityje buvo labiau pažengusi. Tačiau ir Lietuvoje pokytis spartus.

Nerijus Mačiulis

„Grynųjų pinigų dalis kiekvienais metais mažėja. Akivaizdus postūmis buvo ir pandemija, kuomet žmonės dažniau atsiskaitė elektroninėmis priemonėmis ir vengė grynųjų pinigų. Tai turbūt išliks ir nebebus taip, kad grįžtume prie didesnio grynųjų vartojimo. Vystantis ekonomikai, mažėjant šešėlinei ekonomikai natūraliai mažėja ir poreikis naudoti grynuosius pinigus“, – pastebi N. Mačiulis.

Jis vertintų, kad ir ECB laikosi strategijos ilgainiui pereiti prie vadinamo skaitmeninio euro, kuris būtų pilnavertė grynųjų pinigų alternatyva.

Tuo metu, ar reikėtų atsisakyti smulkių 1 ar 2 centų grynųjų monetų, ekonomistas abejonių neturi.

„Tai vienareikšmiškai, jos yra visiškai nereikalingos, tai atgyvena. Tai lemia tik daugiau kaštų verslui, ir gyventojams nepatogu, o naudos iš jų jokios nėra“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

Nors grynieji turi trūkumų, jiems nėra pakaitalo

Lietuvos banko atstovė pripažįsta, kad grynieji nėra tobuli – kyla rizika dėl saugumo, ar banknotai tikri, taip pat problema ir vagystės, sukčiavimai. Tačiau mokėjimams keliantis į elektroninę erdvę, čia tendencijos keičiasi.

„Šiuo metu tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje padirbtų pinigų aptinkama mažiausiai per pastaruosius kelis dešimtmečius. Be to, Eurosistema tobulina euro banknotų ir monetų apsaugos priemones, kad banknotus būtų itin sunku padirbti ir kad būtų paprasta patikrinti, ar banknotai tikri“, – patikina E. Lisinskaitė.

Gryniesiems dažniau tenka ir rizikos dėl žmogiškosios klaidos – pvz., parduotuvių kasose dirbant su grynaisiais reikia daugiau dėmesio, norint išvengti klaidų. Pasitaiko ir situacijų, kai neturima pakankamai grąžos.

Dabar, kai ir turguje galima atsiskaityti kortele, diegiant naujoves, grynuosius naudojantys gyventojai susiduria su iššūkiu, kad jų prieinamumas mažėja, mažiau infrastruktūros, pvz., bankomatų.

Per pandemiją netgi įtarinėta, kad banknotai gali platinti koronavirusą.

„Tyrimai rodo, kad rizika užsikrėsti koronavirusu per euro banknotus labai maža: koronavirusas ilgiau išsilaiko ne ant medvilninio pluošto eurų banknotų, o ant nerūdijančio plieno paviršiaus (pvz., durų rankenų)“, – ramina Lietuvos banko atstovė.

Tačiau nepaisant trūkumų, šiuo metu grynieji pinigai yra vienintelė viešųjų pinigų forma, prie kurios tiesioginę prieigą gali turėti visi.
Banko kortelė

„Grynieji pinigai yra plačiai priimama ir žinoma kasdienio atsiskaitymo priemonė. Jie svarbūs užtikrinant visuomenės socialinę ir finansinę įtrauktį bei galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Dalis gyventojų, net ir susipažinę su šiuolaikinėmis technologijomis, gryniesiems pinigams teikia prioritetą dėl išskirtinių jų savybių: autonomiškumo (mokėjimui atlikti nereikalingas trečiosios šalies patvirtinimas), anonimiškumo, kuris užtikrina privatumą“, – vardija E. Lisinskaitė.

Dalis gyventojų vis dar neturi galimybės naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, daliai psichologiškai grynieji patrauklesni, daliai tai ir savotiškas būdas kontroliuoti išlaidas.

„Grynieji pinigai taip pat gali būti svarbūs tais atvejais, kai sutrinka elektroninių mokėjimo sistemų veikimas, ir atsiskaitymai kitomis priemonėmis nėra galimi“, – patikina E. Lisinskaitė.

Ji pastebi, kad kai kurios valstybės su „visuomene be grynųjų“, pvz., Švedija, Nyderlandai, jau susiduria su situacija, kai sumažėjus grynųjų pinigų infrastruktūrai, gyventojai, paprastai iš socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių, neturi prieigos prie kitų atsiskaitymo priemonių, jie patiria sunkumų norėdami pasinaudoti grynaisiais pinigais.

„Ateityje grynieji pinigai egzistuotų greta su kitomis elektroninėmis ir skaitmeninėmis atsiskaitymo priemonėmis“, – patikina E. Lisinskaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (227)