„Delfi“ palygino dabartines 2022 metų valstybės biudžeto asignavimų eilutes su tuo, kas numatoma Seimui pateiktame projekte. Didžiausius pokyčius galinčių patirti savivaldybių paprašėme komentarų.
Lentelėje pateikiami visi skirtumai tiek procentais, tiek suma.
Kaip žinia, 2023 m. kovo 5 d. suplanuoti Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tad šiuo metu ruošiami biudžetai yra paskutiniai, kuriuos patvirtins dabartiniai valdantieji.
Iš ko susideda biudžetas
Lietuvos savivaldybės iš valstybės biudžeto kasmet gauna tam tikrą gyventojų pajamų mokesčio dalį (2023 m. 2,582 mlrd. eurų) ir specialias dotacijas (1,503 mlrd.) eurų
Kaip „Delfi“ paaiškino Finansų ministerijos atstovai, savivaldybės taip pat pačios gauna pajamų iš kitų šaltinių.
„T. y. pajamos iš mokesčių ir kitos savivaldybių administruojamos pajamos (nekilnojamojo turto, žemės, žemės nuomos, pajamos iš verslo liudijimų, dividendai, o taip pat vietinės rinkliavos, biudžetinių įstaigų pajamų įmokos, aplinkosauginiai mokesčiai). 2023 metais iš viso 527,5 mln. eurų.
Taip pat yra prognozuojamos dotacijos savivaldybių biudžetams, kurias valstybės institucijos ir įstaigos iš joms patvirtintų asignavimų numato skirti savivaldybių vykdomoms funkcijoms. 2023 metais 388,3 mln. eurų“, – nurodė ministerija.
„Prognozuojamos savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškosioms funkcijoms finansuoti 2023 m. sudarys 3,110 mlrd. eurų (palyginti su 2022 metais, jos didėja 16,3 proc., arba 436 mln. eurų), o kartu su dotacijomis iš valstybės biudžeto – 5,001 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 metais, savivaldybių pajamos didėja 12,3 proc., arba 546 mln. eurų“, – rašoma 2023 metų savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte.
Būtent pajamos savarankiškoms funkcijoms yra lyginamos „Delfi“ lentelėje. Šiuo metu palyginti įmanoma tik jas, nes kitos dar nepaskirstytos.
Dar svarbu pastebėti, kad kiekviena savivaldybė savo biudžetą patvirtina jau po sausio 1 dienos ir galutinės jų pajamos bei išlaidos būna aiškios tik tada. Vis dėlto, kaip „Delfi“ pastebėjo Lietuvos savivaldybių asociacija, jų iš valstybės biudžeto gaunama GPM dalis daugeliu atvejų sudaro didžiąją savivaldybės biudžeto dalį, apie 90 proc.
Asociacija dar pastebėjo, kad apie 118 mln. eurų nuo viso padidėjimo yra privalomos išlaidos, skirtos kompensuoti centrinės valdžios priimtus sprendimus, pavyzdžiui, minimalios algos, bazinių dydžių, įvairių atlyginimų koeficientų didinimą.
Džiaugiasi Šiauliai, Klaipėda, Visaginas
Šiaulių miesto savivaldybei 2023 metais numatomas 23 proc. pajamų padidėjimas, nuo 93 mln. iki 115 mln. eurų.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir finansų skyriaus vedėja Vaida Kalasevičienė „Delfi“ sakė, kad taip yra dėl išaugusio GPM (16,2 proc.).
„Taip pat didėja biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas (23,5 proc.), bei vietinės rinkliavos pajamos (34 proc.)“, – sakė ji.
22,7 proc. augimo gali tikėtis Klaipėdos rajono savivaldybė. Projekte numatoma, kad 2023 metais ji gaus 72,5 mln. eurų pajamų, t. y. 13,2 mln. eurų daugiau nei suplanuota šiemet.
„Iš esmės savivaldybei tenkančių pajamų didėjimą lemia padidėjęs gyvenamąją vietą mūsų rajone deklaravusių gyventojų skaičius ir darbo užmokesčio augimas. Pavyzdžiui, 2023 metais prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma – 61,3 mln. eurų, o 2022 metams buvo prognozuota – 48,6 mln. eurų. Planuojamas didėjimas – 12,7 mln. eurų“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Jis pridūrė, kad jau keletą metų stebi gyventojų skaičiaus augimą, kasmet jų paauga po 2–3 tūkst.
„Ne veltui mes mėgstame sakyti, kad Klaipėdos rajonas – geriausia vieta gyventi: puiki geografinė padėtis, mažiausias nedarbas šalyje, atsakingas požiūris į paslaugas gyventojams. Be abejo, gyventojų skaičiaus augimas džiugina, bet tuo pačiu kelia ir iššūkių dėl švietimo, kelių infrastruktūros. Tad augantis biudžetas padeda šias problemas spręsti sparčiau“, – dėstė jis.
19,8 proc. padidėjimo gali tikėtis Visaginas, kur 2023 metams numatyta 4 mln. eurų daugiau, t. y. 24,4 mln. eurų.
„Visagino savivaldybei tenkančių pajamų didėjimą vertiname teigiamai, labai tikimės tos tendencijos ir išliks. Suprantame, kad biudžetas formuojamas vertinant esamą nelengvą situaciją“, – „Delfi“ sakė meras Erlandas Galaguz.
Jis paaiškino, kad Visagino GPM dalis išlaidų struktūroms išlyginti didėja dėl savivaldybės demografinių, socialinių ir kitų rodiklių teigiamo pokyčio bei priimtų Visagino savivaldybės tarybos sprendimų.
Palanga, Alytus ir Pagėgiai dar nenusiminė
Vertinant procentais, mažiausias (10,7 proc.) pajamų savarankiškoms funkcijoms finansuoti augimas planuojamas Palangos mieste. 2023 metais jos turėtų pasiekti 29,8 mln. eurų ir būti 2,9 mln. eurų didesnės nei šiemet.
Palangos miesto savivaldybės administracijos biudžeto skyriaus vedėja Aušra Kedienė sakė, kad toks padidėjimas kol kas tėra prognozės.
„Dabar rengiamame Palangos miesto savivaldybės 2023 metų biudžeto projekte planuojama, jog visos biudžeto pajamos sudarys 31,76 mln. eurų, ir tai bus 4,9 mln. eurų daugiau nei šiais metais.
Teikiant prognozes buvo skaičiuojamos mažesnės nei 2022 metais tam tikros pajamų rūšys: pavyzdžiui, prognozuota mažiau surinkti vietinės rinkliavos, mažiau mokestinių pajamų už verslo liudijimus, mažiau surinkti pajamų, gaunamų realizavus savivaldybės nuosavybės teise turimą turtą. Pastarosios pajamos ženkliai mažėja, nes savivaldybė realizuotino turto beveik nebeturi.
Visos kitos pajamų rūšis 2023 metams prognozuojamos didesnės nei šiemet. Pavyzdžiui, pagal valstybės biudžeto projektą Palangos miesto savivaldybės GPM pajamų pastovioji dalis, palyginti su 2022 m., didėja 15,1 proc. – nuo 15,6 mln. eurų iki 18 mln. eurų – ir yra ketvirtoje vietoje pagal šių pajamų didėjimą po Kauno rajono, Klaipėdos rajono ir Neringos. Bendras visų savivaldybių šių pajamų didėjimas sudaro tik 12,02 proc.
Lyginant visas prognozuojamas pajamas savarankiškoms funkcijoms, išskyrus biudžetinių įstaigų pajamas, vietines rinkliavas ir turto realizavimo pajamas, Palangos miesto savivaldybės pajamos didėja nuo 21,7 mln. eurų iki 25,6 mln. eurų arba 17,8 proc. (ketvirta vieta po Klaipėdos rajono, Kalvarjos ir Kauno rajono). Tuo metu visų savivaldybių pajamų augimas sudaro 15,4 proc.
Savivaldybės pajamų dydį lemia tos savivaldybės gyventojų skaičius, taip pat kiti rodikliai, tokie kaip vietinių kelių ir gatvių ilgis, savivaldybės teritorijos plotas, savivaldybės teritorijos užstatytas plotas, pensinio amžiaus gyventojų skaičius, vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius ir kt.“ – pasakojo A. Kedienė.
Remiantis Finansų ministerijos projektu, palyginus, nedidelio paaugimo gali tikėtis Alytaus miestas. Numatoma, kad jis sieks 11,8 proc. arba 5,3 mln. eurų, iki 50,6 mln. eurų.
Meras Nerijus Cesiulis „Delfi“ sakė, kad jam situacija yra keista ir nesuprantama.
„Teigiama, kad yra skaičiuoklės, pagal kurias ir apskaičiuojamas savivaldybei tenkančių pajamų savarankiškoms funkcijoms atlikti didėjimas, bet kaip tai atliekama, detalesnės informacijos neturime. Šiuo metu rengiama užklausa ministerijai, kuria prašome detalesnės informacijos“, – sakė jis.
Vieną mažiausių padidėjimų procentais ir mažiausią vertinant pagal sumą (0,9 mln. eurų) kitais metais turėtų gauti Pagėgiai – iš viso 8,7 mln. eurų. Šios savivaldybės meras ir kiti darbuotojai į „Delfi“ užklausas neatsakė.
Didžiausi ir mažiausi biudžetai
Prieš kitų metų rinkimus įdomu palyginti, į kokių sumų valdymą pretenduoja pradedami skelbti kandidatai į merus.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti 2023 metais turėtų siekti beveik 691 mln. eurų. Antroje vietoje esantis Kauno miestas gali tikėtis dvigubai mažiau – 331 mln. eurų, o trečioje vietoje Klaipėdos miestas – 185 mln. eurų.
Toliau rikiuojasi Šiaulių miestas su 115 mln. eurų, Vilniaus rajonas su 109 mln. eurų, Kauno rajonas su 104 mln. eurų, Panevėžio miestas su 81 mln. eurų, Klaipėdos rajonas su 73 mln. eurų, Mažeikių rajonas su 55 mln. eurų, o dešimtuką užbaigia Marijampolė su 52 mln. eurų.
Iš kitos pusės rikiuojasi Rietavas su mažiausiomis Lietuvoje 7,5 mln. eurų pajamomis. Tada yra Pagėgiai su 8,7 mln. eurų ir Birštonas su 9,3 mln. eurų.
Turi pasiūlymų
Lietuvos savivaldybių asociacija „Delfi“ sakė, kad turint galvoje rekordinę infliaciją, energijos, statybų bei kitų kainų šuolį, biudžete numatytas 238 mln. eurų padidėjimas 60 savivaldybių yra nepakankama suma.
„Išlaidos labai smarkiai didėja ne tik gyventojams ir verslui, jos didėja ir savivaldybėms, tad minėtos sumos, mūsų preliminariais skaičiavimais, nepakaks“, – sakė jie.
Asociacija pateikė kelis esminius savo pasiūlymus Finansų ministerijai.
„Atsižvelgiant į neeilinę infliaciją ir kainų augimą, numatyti tam tikrą lėšų rezervą, skirtą bent iš dalies kompensuoti drastiškai padidėjusias savivaldybių išlaidas.
Išaugus gyventojų poreikiui gauti šildymo išlaidų kompensacijas, numatyti papildomas lėšas socialinei paramai.
Inicijuoti vietos plėtrai skirtos skolinimosi investicijoms priemonės (fondo) sukūrimą – kaip įsipareigota Vyriausybės programoje (Ekonomikos augimas ir skatinimas šiuo metu kaip niekada svarbus, todėl svarbu sukurti tvarų įrankį. Didinti investicijas į viešąjį sektorių siūlo ir Europos Komisija).
Suteikti savivaldybėms didesnį savarankiškumą ir motyvaciją racionaliau naudoti dotacijas švietimo funkcijai, tai yra – numatyti galimybę savivaldybėms disponuoti nepanaudotomis lėšomis, skirtomis mokinių ugdymo reikmėms finansuoti, jeigu jau yra pasiekti nustatyti funkcijų įgyvendinimo tikslai ir rezultatai.
100 proc. kompensuoti savivaldybėms prognozuojamas GPM netektis, nulemtas centrinės valdžios sprendimų (pavyzdžiui, kitąmet dėl centrinės valdžios sprendimo didinti NPD, savivaldybės neteks 107 mln. eurų).
Numatyti šimtaprocentinį valstybės deleguotų savivaldybėms funkcijų finansavimą (pavyzdys palyginimui: žemės ūkio funkcija nuo 2009 metų yra finansuojama tik 50 proc., kitas lėšas, būtinas vykdyti šią valstybės deleguotą funkciją, savivaldybės priverstos rasti pačios)“, – dėstoma rašte „Delfi“.
